Operacinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Operacinė sistema (OS) – tai speciali programinė įranga, abstrahuojanti naudotojo bei programų darbą. Moderniausios operacinės sistemos sudaro galimybę dirbti daugeliui vartotojų vienu metu daugialypėje aplinkoje, užtikrina bylų (failų) apsaugą, turi daug kitų naudingų savybių. Dauguma operacinių sistemų yra pirma programinė įranga, kurią pradeda vykdyti įjungtas kompiuteris.

Turinys

1 Paskirtis
- 1.1 Naudotojo aplinka
  - 1.1.1 Skirstymas naudotojo požiūriu
- 1.2 Operacijų aplinka
  - 1.2.1 Skirstymas architektūros požiūriu
2 Populiariausios OS

[taisyti] Paskirtis

[taisyti] Naudotojo aplinka

Kompiuterio naudotojo požiūriu, operacinė sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar mažiau supaprastinanti darbą su:

Taikomosiomis programomis ar kita programine įranga – interneto naršyklėmis, teksto redagavimo ar internetinių pokalbių programomis.
Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais)
Įvairiais vidiniais bei išoriniais įrenginiais – spausdintuvu, monitoriumi, pele, klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais.

[taisyti] Skirstymas naudotojo požiūriu

Operacinės sistemos neretai skirstomos pagal paskirtį:

Asmeniniams kompiuteriams skirtos OS: labai supaprastina vartotojo darbą su kompiuteriu, turi grafinę aplinką, leidžia klausytis muzikos, žaisti žaidimus ir pan.
Darbo stotims skirtos OS: leidžia efektyviai panaudoti daugelį procesorių, itin didelius atminties kiekius ir pan.
Serveriams skirtos OS: leidžia efektyviai dirbti šimtams ar tūkstančiams programų vienu metu, turi geras darbo tinkle galimybes, vartotojų teisių valdymo priemones, efektyviai dirba su daugeliu vieno kompiuterio procesorių ir pan.
Realaus laiko OS: suteikia programoms vykdymo uždelsimo bei kompiuterių resursų garantijas, kurių dėka šios OS yra tinkamos automatinių įrenginių (palydovų, laivų, lėktuvų, etc.) valdymui.
Prietaisams skirtos (angl. embeded) OS: gali dirbti labai ribotas galimybes turinčiuose kompiuteriuose (mikrovaldikliuose), yra greitos, tačiau dažniausiai neturi išvystytų programų valdymo ir pan. galimybių.
Delniniams kompiuteriams bei mob. telefonams skirtos OS: yra panašios į prietaisams skirtas, tačiau turi grafinę aplinką, pritaikytos eiliniam naudotojui.

[taisyti] Operacijų aplinka

Programuotojo ar administratoriaus požiūriu, operacinė sistema yra tam tikra programinė aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūrą ir vykdanti sistemines procesų/programų aptarnavimo funkcijas:

Programų/procesų paleidimo posistemė (angl. loader, liet neįsitvirtinę pakaitalai: kėlyklė, vykdyklė), užtikrinanti programų ar bibliotekų kodo perkėlimą į operacinę atmintį bei su tuo susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo išpakavimą).
Operacinės atminties adresų transliavimo posistemė (angl. linker, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: saistyklė, siejyklė, rišyklė), užtikrinanti simbolinių objektinio kodo adresų transliaciją į fizinius.
Procesų valdymo posistemė (angl. process manager), užtikrinanti procesoriaus, atminties ir pan. resursų paskirstymą, procesų valdymą ir pan.
Pagalbinės bibliotekos (angl. libraries, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, rinkmena), suteikiančios programoms standartinį interfeisą darbui su OS funkcijomis.
Draiveriai (angl. drivers, liet. neįsitvirtinę pakaitalai: tvarkyklė, vedyklė, varyklė, valdyklė, vertyklė, rinkmena), suteikiantys programoms standartizuotą interfeisą darbui su aparatine įranga.
Pagalbinės posistemės, pvz., virtuali atmintis, failų sistema ir pan..

[taisyti] Skirstymas architektūros požiūriu

Tradiciškai OS skirstomos pagal branduolio struktūrą:

Monolitinės turi vientisą, visas funkcijas atliekantį branduolį, kurį, keičiant aparatūrą, reikia perkompiliuoti.
Generatyvinės turi branduolį, veikiantį, kaip monolitinis, tačiau branduolys generuojams jo pakrovimo metu.
Modulinės artimos generatyvinėms, tačiau turi branduolius, susidedančius iš modulių, kuriuos galima keisti OS darbo metu.
Mikrobranduolius turinčios veikia, kaip minimalūs branduoliai, atiduodantys OS funkcijas įprastiems procesams.

Taip pat, OS neretai skirstomos pagal daugelį kitų parametrų, pvz., procesų valdymo metodus (pranešimų eile ar procesų perjungimu pagrįstos), aparatūros abstrakciją (virtualizuojančios ir nevirtualizuojančios), sistemines funkcijas (pvz., Monitorius (OS)), galimybes dirbti tinkle, istoriškai susiklosčiusias savybes (pvz., UNIX, Windows) ir pan.