Atgaila (krikščionybėje)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Atgaila (lot. Contrition) – nuoširdus ir gilus apgailestavimas dėl atliktų nuodėmių, lydimas kaltės jausmo. Šis apgailestavimas paprastai minimas kaip būtina sąlyga gauti atleidimui.
[taisyti] Tobula ir netobula atgaila
- Tobula atgaila kyla iš meilės Dievui, kuris netikusiu poelgiu buvo nuviltas.Taip pat tobula atgaila kyla iš supratimo, kad Dievo sūnus Kristus savo kančios pralietu krauju ant kryžiaus atpirko visų nusidejelių nuodėmes .
- Netobula atgaila kyla dėl kitų priežasčių (tokių kaip baimė prarasti rojų, patekti į pragarą, bjaurėjimosi pačia nuodėme ir pan).
 |
Šis religinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
