Averojus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Averojus (1126 – 1198) (Abul Walid Muhammad Ibn Ahmad Ibn Muhammad Ibn Ahmad Ibn Ahmad Ibn Rushd أبو الوليد محمد بن احمد بن محمد بن احمد بن احمد بن رشد) – arabų filosofas, matematikas, medikas ir rašytojas.
Averojus gimė Kordoboje, kur studijavo teisę bei mediciną. Buvo Sevilijos teisėjas (kadis), vėliau -Almohadų dvaro gydytojas Maroke.
Parašė Aristotelio veikalų komentarų, teisės veikalų bei išsamią savo laikų medicinos apžvalgą. Remdamasis Aristotelio filosofija, bandė nutiesti tiltą tarp islamo ir krikščionybės. Teigė, jog Dievo sukurtas pasaulis yra materialus ir amžinas, žmogaus siela – nemirtinga. Toks požiūris prieštaravo scholastikai ir buvo sukritikuotas. Jo parašyti Aristotelio komentarai, atvirkščiai, viduramžiais labai vertinti. Nepaisant Bažnyčios draudimų, averoizmas turėjo šalininkų iki pat Renesanso.