Balys Sližys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balys Sližys (1885-1957) – tarpukario Lietuvos politikas, savanoris.
[taisyti] Biografija
Gimė 1885 m. lapkričio 13 d. Gyvatynės kaime, Utenos apskrityje. 1904 m. baigė Liepojos gimnaziją ir įstojo į Rygos politechnikumą, bet už dalyvavimą 1905 m. revoliucijoje dėl persekiojimų buvo priverstas bėgti į užsienį. 1912 m. baigė Lvovo politechnikumą.
1912 m. grįžo į Lietuvą. Vos grįžęs buvo suimtas ir vienerius metus sėdėjo kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją, 1915 m. su pagyrimu baigė Irkutsko karo mokyklą.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir tarnavo krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininku.
VII, VIII ir IX Ministrų kabinetuose buvo krašto apsaugos ministras. X, XI ir XII Ministrų kabinetuose buvo susisiekimo ministru. Pradėjo Šventosios uosto statybą, organizavo geležinkelio Klaipėda-Šiauliai statybą.
Nuo 1927 m. tarnavo vandens kelių, plento ir pašto žinyboje, o 1934-1939 m. buvo Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas.
1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. apsigyveno JAV mieste Brukline, kuriame ir gyvevo iki pat savo mirties 1957 m. liepos 20 d.
