Šiauliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Kitos reikšmės – Šiauliai (reikšmės).
| Šiauliai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Šiaulių miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 129 037 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje. Tai ketvirtasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas – 2005 m. 130 020 gyventojų. Šiaulių apskrities, Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, taip pat kaimiškosios seniūnijos, priklausančios Šiaulių rajonui, centras.
Pagrindinė miesto šventė yra Šiaulių gimtadienis, Saulės mūšio diena – rugsėjo 22 d. Šventė dėl klimatinių sąlygų paprastai švenčiama savaitę ar dviem anksčiau.
Šiaulių gyventojai vadinasi šiauliškiais, kiti juos vadina šiauliečiais. Anksčiau buvo priskiriami šiauriniams vakarų aukštaičiams, migracijos įtakoje susiformavo tarpinė tarp aukštaičių ir žemaičių – vakarų aukštaičių šiauliškių tarmė.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių miesto istorija
Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje.
Su Šiaulių vardu siejamas Eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtas Saulės mūšis, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos Ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
Miestelio pradžia laikytina medinė pilis, buvusi tarp dabar užakusio Vinkšnos ir Talšos ežerų, ant kalvelės, kurią supo Rūdės upelis. Nuo jos gynėjų šaulių (karių, medžiotojų) kilęs ir miesto vardas. Ant Salduvės kalno IX-XIII a. taip pat stovėjo medinė pilis. Abi pilis jungė kūlgrinda per Talšos ežerą. Po Žalgirio mūšio pilys neteko gynybinės reikšmės, tačiau medinės bažnyčios buvimo 1445 m. faktas leidžia spėti, kad tuo metu Šiauliai jau buvo stambi gyvenvietė, įgijusi krikščioniško miesto vaizdą.
Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė.
1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas, apėmęs Šiaulių, Gruzdžių, Žagarės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio dvarus. Visi šie dvarai, padalinti į traktus ir vaitystes, o 1768 m. į gubernijas ir raktus, buvo valdomi iš Šiaulių ekonomijos dvaro. 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.
Visą Šiaulių apskritį buvo apėmęs 1830 m. sukilimas, miestas kelis kartus buvo užimtas sukilėlių, o sukilimui pralaimėjus nemažai sukilėlių buvo pakarti Pakartuvių kalne. 1863 m. sukilimo metu šiauliečiai buvo sudarę kelis karinius dalinius, prie miesto įvyko keli svarbūs mūšiai. Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų, o Šiaulių gimnazija ir Zubovų dvaras tapo socialdemokratinio judėjimo kalve. Šiauliečiai aktyviai dalyvavo 1905-1907 m. revoliuciniuose įvykiuose. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
1915 m. besitraukiantys rusai miestą padegė, o 1918-1919 m. jis buvo dar ir subombarduotas. Nors tarpukario metais miestas buvo atstatytas ir pasipuošė naujais pastatais, bet 1944 m. jis vėl buvo sugriautas.
[taisyti] Geografija
[taisyti] Kraštinės koordinatės
 |
55° 58' 10‘’ | |
|||||||||
| 23° 13' 30‘’ |
|
23° 25' 50‘’ | |||||||||
| 55° 50' 20‘’ |
Šiauliai išsidėstę Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Atstumas iki Vilniaus 210 km, Kauno – 142 km; Klaipėdos – 161 km, Rygos – 128 km; Kaliningrado – 250 km. Bendras miesto teritorijos plotas 81,13 km², iš jų žalieji plotai 18,87 km², vandenų – 12,78 km². Miesto administracinių žemės ribų perimetras 70,317 km.
Altitudės: Rėkyvos ežero vandens lygis – 129,8 m virš jūros lygio, Talšos ežero lygis – 103,0 m, miesto centras – 128,4 m, Salduvės kalnas – 149,7 m virš jūros lygio.
[taisyti] Vandens telkiniai
Bendras vandens telkinių plotas – 1280 ha, 15,7% miesto teritorijos.
Ežerai ir tvenkiniai:
- Rėkyvos ežeras yra dešimtas pagal dydį Lietuvoje (1179 ha)
- Talšos ežeras (56,2 ha)
- Ginkūnų ežeras (16,6 ha)
- Prūdelis (4,1 ha)
- Piktmiškio tvenkiniai
- Švedės tvenkinys (112,1 ha)
- Bubių tvenkinys (Šiaulių jūra) yra Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje.
Upeliai:
[taisyti] Klimatas
Vidutinė oro temperatūra sausio mėn. -7 °C; liepos mėn. +18 °C. Kritulių kiekis per metus – 538,5 mm.
[taisyti] Turizmas
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių turizmas
Pats Šiaulių miestas be Šv. Petro ir Povilo katedros nepasižymi įžymiais turistiniais objektais, tačiau už 7 km. į šiaurė yra pasaulinės reikšmės Kryžių kalnas, kurį kasmet aplanko apie 0,5 mln. maldininkų.
Mieste yra:
- Kelionių organizatorių – 13
- Kelionių agentūrų – 7
- Viešbučių 10
- Jaunimo nakvynės namų – 2
- Svečių namai – 3
- Motelis -1
- Maitinimo įstaigų – 112
Šiaulius 2004 m. aplankė 16 168, 2005 m. – 15 607 turistai iš Lietuvos ir 2004 m. – 2544, 2005 m. – 3655, 2006 m. – 20485 turistai iš užsienio.
[taisyti] Savivalda
| Šiauliai | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Lietuva |
| Apskritis: | Šiaulių apskritis |
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Šiaulių miesto savivaldybės administracija.
[taisyti] Istorija
1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas, taigi Šiauliai jau buvo valsčiaus centras. Miestu pirmąkart pavadinamas 1569 m.valakų reformos metu, bet miesto teisės suteiktos 1636 metais. Tačiau Šiauliai dar buvo nesavivaldus miestas, miesto reikalus tvarkė Šiaulių ekonomijos administratoriaus skiriamas vaitas su pagalbininkais – trimis suolininkais. 1713 m. kovo 13 d. karalius Augustas II savo raštu Šiauliams suteikė Magdeburgo teisės privilegiją, tačiau ji nebuvo realizuota. Greitai mirė ir tą pačią dieną vaitu paskirtas Užvenčio tijūnas Kazimieras Gorskis. 1775 m. į Šiaulius perkeltas Telšių teismų reparticijos centras.
1791 m. balandžio 21 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Mūsų karališkieji laisvieji miestai respublikos valstybėse“, kuriuo Šiauliams suteikta lokacinė privilegija ir Šiauliai tapo pavieto centru. 1791 m. rugpjūčio 1 d. išrinktas Šiaulių miesto savivaldos organas – Šiaulių miesto magistratas. 1791 m. rugpjūčio 18 d. vaitu išrinktas Kazimieras Taliatas. 1791 m. lapkričio 9 d. Stanislovas Augustas patvirtino Šiauliams laisvojo miesto teises ir suteikė herbą. Šiauliai buvo pirmuoju iš 74 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų, tada gavusių tokias privilegijas.
Nuo 1795 m. spalio 10 d. iki 1915 m. rugsėjo Šiauliai Rusijos imperijos valstybinis apskrities centras. 1800 m. sausio 31 d. Rusijos Imperijos Senato įsaku Šiauliuose įkurta rotušė. Miestą valdė gyventojų susirinkime kas treji metai renkami rotušės nariai. Rotušę sudarė burmistras, keturi ratmanai, sekretorius ir buhalteris. Nuo 1865 m. miestui tvarkyti kas ketveri metai renkama dūma. Dūmos vykdomasis organas buvo valdyba. Dūmos ir valdybos pirmininkas buvo burmistras, kurio kandidatūrą tvirtino gubernatorius.
Pirmojo pasaulinio karo metais Šiauliai – apskrities centras, pavaldus vokiečių sudarytai Lietuvos srities administracijai, nuo 1917 m. – Lietuvos karinei valdybai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1919 m. Šiauliams suteiktos apskrities miesto teisės, 1931 m. pirmaeilio miesto teisės. Miesto savivaldybės taryba buvo renkama kas treji metai iš 40 narių, nuo 1931 m. – iš 21 nario. Taryba rinko vykdomąjį organą – miesto valdybą. Valdybos pirmininkas buvo ir miesto vadovas – burmistras.
1945-1990 m. Šiauliai – respublikinio pavaldumo miestas. Vietinės valdžios ir valdymo organas buvo Darbo žmonių deputatų taryba, nuo 1978 m. – Liaudies deputatų taryba, kas du su puse metų sudaroma („renkama“) iš LKP ir KGB atrinktų partijos bei vietinės valdžios funkcionierių ir apie trečdalio darbininkų. Tvarkomasis organas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, sudarytas iš deputatų tarybos deputatų. Miesto vadovas buvo Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas.
Nuo 1990 m. balandžio 4 d., kai į pirmą posėdį susirinko laisvuose, slaptuose demokratiniuose rinkimuose išrinkta Liaudies deputatų taryba, Šiauliai – savivaldybės administracinis centras.
[taisyti] Seniūnijos
Šiauliuose yra 2 miesto seniūnijos:
[taisyti] Heraldika
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių herbas
Pirmąjį miesto herbą, kuriame pavaizduota Žemaitijos meška ir Apvaizdos akis, karališkoji karūna ir mažas Poniatovkių veršis, Šiauliams 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas kartu su privilegija. 1801 m. vietoje karališkosios karūnos miesto herbe atsirado Rusijos imperijos dvigalvis erelis ir užrašas lenkų kalba PIECZĘC RATUSZA MIASTA POWIATOWEGO SZAWEL. Po 1831 m. sukilimo herbe liko tik dvigalvis erelis. 1912 m. dailininkas T.Dmochovskis sukūrė naują miesto herbą su meška, Apvaizdos akimi ir Poniatovskių veršiu, kuris įvairiomis formomis buvo naudojamas iki 1940 m. Jį renesanso stiliumi modifikavo Bronius Šaliamoras. 1968 m. spalio 22 d. Respublikinė heraldikos komisija aprobavo dailininko Arūno Tarabildos atkurtą istorinį herbą, kuriame vietoje Apvaizdos akies, nesiderinusios su sovietine ideologija, atsirado saulės įvaizdis.
1991 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas patvirtino dailininko Agniaus Tarabildos suprojektuotą Šiaulių miesto herbą, kurio miesto taryba nepripažino ir 1991 m. rugsėjo 21 d. patvirtino iki karo Šiaulių miesto savivaldybės naudotą dailininko Teofilio Petraičio sukurtą herbą. Tačiau šio herbo nepripažino šalies valdžia. 2001 m. rugsėjo 5 d. Prezidento dekretu patvirtinti nauji didysis (su karališka karūna) ir mažasis miesto herbai, kuriuos projektavo dailininkas Agnius Tarabilda.
[taisyti] Gyventojai
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių demografija
1795 m. Šiauliuose buvo 3 700 gyventojų, bet jau 1897 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių (16 128 gyventojų) buvo antras Kauno gubernijos miestas. 1909 m. 56,4% gyventojų sudarė žydai. 1923 m. Šiauliai pagal gyventojų skaičių užėmė trečią vietą po Kauno ir Klaipėdos. Pagal užimamos teritorijos plotą (24 km²) miestas liko ketvirtas po Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio.
[taisyti] Demografija
| : | 2001 m. | 2002 m. | 2003 m. | 2004 m. | 2005 m. |
| Įregistruota gimusių vaikų : | 1162 | 1098 | 1120 | 1155 | 1094 |
| mergaičių | 574 | 519 | 528 | 564 | 585 |
| berniukų | 588 | 579 | 592 | 591 | 509 |
| dvynukų porų | 7 | 11 | 16 | 12 | 8 |
| įvaikinta | 7 | 8 | 4 | 16 | 12 |
| Įregistruota mirusių žmonių : | 1268 | 1319 | 1318 | 1339 | 1400 |
| vyrų | 667 | 692 | 700 | 689 | 746 |
| moterų | 601 | 627 | 618 | 650 | 654 |
| savižudžių | 52 | 45 | 51 | 42 | 36 |
| nužudyta | 12 | 9 | 17 | 9 | 15 |
| žuvusių nelaimingų atsitikimų metu | 79 | 86 | 75 | 60 | 77 |
[taisyti] Darbo rinka
Nedarbo lygis 2007 m. sausio 1 d. – 1,7%. Užregistruota 7200 bedarbių iš jų 19 % jaunimas iki 25 m. amžiaus.
[taisyti] Garbės piliečiai
Garbės piliečio vardas suteikiamas už nuopelnus Šiaulių miestui. Kandidatus Garbės piliečio vardui suteikti turi teisę siūlyti mieste veikiančios visuomeninės organizacijos, susivienijimai arba kitos kolegialios grupės. Garbės piliečio vardas suteikiamas miesto Tarybos sprendimu. Garbės piliečio vardas viešai ir iškilmingai suteikiamas miesto savivaldybėje. Garbės piliečiui įteikiamas Garbės piliečio ženklas ir jo liudijimas.
ŠIAULIŲ MIESTO GARBĖS PILIEČIAI:
- Gražbylė Venclauskaitė Nuo 2000 m. kovo 9
- Kleopas Jakaitis Nuo 2000 m. kovo 9
- Saulius Sondeckis Nuo 2000 m. kovo 9
- Vilius Antanas Kazanavičius Nuo 2000 m. rugsėjo 14
- Vytenis Rimkus Nuo 2000 m. rugsėjo 14
- Alfonsas Stakėnas Nuo 2000 m. rugsėjo 14
- Petras Ilgūnas Nuo 2001 m. rugsėjo 12
- Jonas Krivickas Nuo 2001 m. rugsėjo 20
- Juozas Dzidolikas Nuo 2002 m. rugsėjo 19
- Kazimieras Šavinis Nuo 2002 m. rugsėjo 19
- Antanas Krištopaitis Nuo 2003 m. rugsėjo 11
- Povilas Morkūnas Nuo 2003 m. rugsėjo 11
- Kazimieras Romualdas Župerka Nuo 2003 m. rugsėjo 11
- Antanas Sireika Nuo 2003 m. rugsėjo 18
- Torkil Ronne Nuo 2004 m. rugsėjo 9
- Bronius Gadeikis (1926-2005) Nuo 2004 m. rugsėjo 9
- Zenonas Eimutis Sabalys Nuo 2004 m. rugsėjo 9
- Albertas Griganavičius Nuo 2005 m. rugsėjo 8
- Jonas Lamauskas Nuo 2005 m. rugsėjo 8
- Vladas Ravka (1924-2006) Nuo 2005 m. rugsėjo 8
- Alfonsas Armalas Nuo 2006 m. rugsėjo 7
- Pranas Piaulokas Nuo 2006 m. rugsėjo 7
- Kazys Knizikevičius Nuo 2006 m. rugsėjo 7
[taisyti] Žymūs žmonės
Pagrindinis straipsnis: Žymūs šiauliečiai
Šiauliuose yra gimę:
- Saulius Sondeckis (1928 m.), dirigentas
- Zigmas Vaišvila (1956 m.), Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
[taisyti] Urbanistika
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių urbanistika
1872, 1877, 1912 m. miesto projektiniai planai urbanistinį miesto peizažą pakeitė centrinėse miesto gatvėse, kur vietoje griaunamų medinių namų buvo statomi dviaukščiai mūriniai pastatai. Sparčiai kito ir gatvių tinklas – 1871 m. buvo 12 gatvių, 1910 m. – jau 30.
Pirmojo pasaulinio karo metais sugriauta apie 85% pastatų. Miesto atstatymas buvo planuojamas pagal 1921 m. sudarytą provizorinį miesto atstatymo planą. Iki 1929 m. miesto centras buvo atstatytas ir sutvarkytas. 1937 m. pavyko nugriauti cerkvę, 1938 m. iškelti turgavietę, ir tik tada įrengta reprezentacinė aikštė su gėlynais ir fontanu.
Antrasis pasaulinis karas miestą vėl sugriovė, tačiau jį atstatant buvo laikomasi ikikarinio gatvių tinklo ir užstatymo linijų. Buvo nutrauktos tik kelios natūralios gatvių jungtys. Svarbią įtaką miesto plėtrai turėjo 1961 m. Generalinis planas. 1980 m. parengtas Bendrasis planas galioja iki šiol.
[taisyti] Miesto rajonai
| Pavadinimas | Atstumas nuo centro |
| Aleksandrija | 5 |
| Andriejavas | 7 |
| Bačiūnai | 5 |
| Besarabija | 1 |
| Senamiestis | 0 |
| Dainai | 4 |
| Didždvaris | 1 |
| Gegužiai | 6 |
| Ginkūnai | 4 |
| Gytariai | 5 |
| Gubernija | 3 |
| Kalniukas | 1 |
| Kaukazas | 1 |
| Kompelis | 1,5 |
| Lepšiai | 3 |
| Lieporiai (Sachalinas) | 5 |
| Margiai | 5 |
| Medelynas | 4 |
| Pabaliai | 2 |
| Pakartuvės | 2 |
| Piktmiškis | 3 |
| Rėkyva | 6 |
| Salduvė | 3 |
| Šimšė | 2 |
| Užkirkis | 1 |
| Verduliai | 3 |
| Verduliukai | 4 |
| Vijoliai | 4 |
| Vinkšnėnai | 3 |
| Zokniai | 3 |
| Žaliukės | 1 |
| Žuvininkai | 3 |
[taisyti] Parkai
Miesto parką pradėjo kurti Antanas Tyzenhauzas, iš esmės baigė Vladimiras Zubovas. XIX a. viduryje parkas buvo taisyklingos stačiakampio formos, o amžiaus pabaigoje tapo artimas angliškam laisvo išplanavimo stiliui. Miestiečiams už nedidelį mokestį buvo leidžiama pasivaikščioti po parką. 1931 m. parkas ir Kaštonų alėja oficialiai buvo dovanoti Šiaulių miesto savivaldybei.
Šiauliuose yra 16 parkų, kurių plotas 1177 ha. Didždvario, Gubernijos ir Rėkyvos parkai įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
| Pavadinimas | Plotas ha |
| Didždvario parkas | 4,9 |
| Centrinis parkas | 11,9 |
| Gubernijos parkas | 1,0 |
| Talšos parkas | 119,1 |
| Salduvės parkas | 84,3 |
| Prūdelio parkas | 6,5 |
| Rėkyvos parkas | 12,0 |
| Naujasis parkas | 13,4 |
| Hidroparkas | 8,0 |
| Dainų parkas | 73,1 |
| Beržynėlis | 5,3 |
| Lieporių parkas | 13,4 |
| Gytarių parkas | 5,0 |
| Pabalių miško parkas | 93,0 |
| Rėkyvos miško parkas | 446,6 |
| Margių miško parkas | 87,0 |
[taisyti] Kapinės
Šiauliuose yra 30 kapinių. Svarbiausios iš jų:
- Šiaulių kapinės prie Talšos ežero
- Donelaičio kapinės
- Ginkūnų kapinės
- Liuteronų kapinės
- Laisvamanių kapinės
- Rėkyvos kapinės
- Lieporių kapinės
- Stačiatikių kapinės
- Žydų kapinės
- Sukilėlių kalnelis ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų vokiečių karių kapai
- Vaidoto g. belaisvių kapinės
- Ginkūnų karių kapai
- Rusų karo belaisvių kapinės
- Karių kapai miesto centre
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių ekonomikos raida Miesto strateginės kryptys iki 2015 m. patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Šiaulių miesto vizija: Šiauliai – Saulės miestas: atviras, veržlus ir saugus.
Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85% visos Lietuvos odos, 60% avalynės, 75% linų pluošto, 35% saldainių pramonės produkcijos.
Tarybiniais metais atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. Didžioji miesto pramonės įmonių dalis buvo sutelkta Gubernijos mikrorajone ir Pramonės gatvėje.
2005 m. mieste buvo:
- Gamybos ir paslaugų monės – 3195
- Prekybos įmonės – 781
- iš jų prekybos centrai – 30
[taisyti] Energetika
Pirmoji garo mašina įrengta 1867 m. Gubernijos alaus bravore. 1900 m. Šiauliuose Chaimo Frenkelio odų fabrike įrengta 50 kW galios dinamo mašina, kurios gaminama elektra buvo naudojama fabriko patalpoms bei teritorijai apšviesti bei suko du 16 ir 12 arklio jėgų galios variklius.
1923 m. pastatyta Bačiūnų elektrinė, 1941 m. paleista Rėkyvos elektrinė. 1955 m. Rėkyvoje nutiesta pirmoji centrinio šildymo trasa. 1956 m. sujungus Rėkyvos ir Petrašiūnų elektrines, pradėta kurti Lietuvos energetinė sistema. 1962 m. kovo 26 d. nutiesus elektros tiekimo liniją Šiauliai – Jelgava, Lietuvos energetinė sistema buvo prijungta prie Šiaurės vakarų jungtinės energetinės sistemos.
Nuo 1963 m. Šiauliuose naudojamos dujos. 1966 m. pradėta plėtoti miesto centrinio šildymo sistema, pastatyta Pietinė katilinė, kurioje 2004 m. vėl pradėta gaminti elektros energija. Iki 2009 m. turi būti pastatyta nauja AB „Šiaulių energija“ kogeneracinė elektrinė, kurioje bus naudojamas biokuras.
Šiauliuose vidutiniškai per metus vienam gyventojui tenka 2170 kWh elektros energijos (Lietuvoje – 3264 kWh, Europoje – 6482 kWh).
[taisyti] Transportas
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių transportas
Šiauliai nuo seno buvo kelių susikirtimo mazgas. Netgi garsusis Saulės mūšis įvyko šalia prekybinio kelio, ėjusio iš Rygos į Bubius ir Tauragę. 1836-1858 m. greta jo nutiestas Rygos–Tilžės plentas.
1871 m. pastatytas Liepojos-Romnų geležinkelis, 1916 m. nutiestas geležinkelis Tilžė-Ryga, 1931 m. – Šiauliai-Klaipėda.
Apie 1912 m. miesto gatvėse pasirodė pirmieji lengvieji automobiliai. 1938 m. Šiauliuose pradėjo kursuoti miesto susisiekimo autobusai, pastatyta moderni autobusų stotis.
Per Šiaulius eina automobilių magistralės:
- A9 / E272 Šiauliai – Panevėžys (79 km)
- A11 / E272 Šiauliai – Palanga (147 km)
- A12 / E77 (Hanzos kelias) Ryga – Šiauliai – Tilžė (186 km).
2006 m. Šiauliuose buvo 297 km gatvių, iš jų 32% su žvyro danga. Ilgiausios Tilžės g. – 9,72 km ir Vilniaus g. – 5,67 km su 1,28 km pėsčiųjų bulvaru.
1930-1961 m. pastatytas karinis oro uostas Zokniuose.
[taisyti] Ryšiai
Komunikacijai šiauliečiai nuo 1897 m. galėjo naudoti ne tik paštą ar telegrafą, bet ir telefoną. Telefono abonentų 1923 m. buvo 170, o 1937 m. – 700 numerių. 1936 m. mieste įrengti telefono automatai.
1957 m. pastatytas televizijos bokštas, kuriame įrengtos ir radiorelinės linijos antenos. 1995 m. pradėtos tiesti kabelinės televizijos linijos, 1998 m. pradėtos įrengti kabelinio interneto, nuo 2003 m. – šviesolaidinio interneto linijos.
[taisyti] Mokslas ir švietimas
- 1851 pradeda veikti berniukų gimnazija.
- 1898 m. pradėjo veikti Mergaičių gimnazija, dabar Didždvario gimnazija
- 1920 m. įsteigta žydų gimnazija
- 1920 m. įkurta Šiaulių mokytojų seminarija
- 1928 m. įvestas privalomas pradinis mokymas
- 1930 m. pastatyta pradinė V. Kudirkos mokykla
- 1939 m. iš Klaipėdos atkeltas Prekybos institutas, pirmoji aukštoji mokykla Šiauliuose.
- 1948 m. įsteigtas Šiaulių mokytojų institutas, nuo 1954 m. pedagoginis institutas, nuo 1996 m., prijungus Kauno politechnikos instituto Šiaulių fakultetą – Šiaulių universitetas.
2006 m. mieste mokėsi studentų:
- Šiaulių universitetas – 10 440
- Šiaulių kolegija – 2770
- Šiaurės Lietuvos kolegija – 350
- Šiaulių krašto vadybos ir kalbų kolegija – 517
- Šiaulių konservatorija – 149
- Šiaulių profesinio rengimo centras – 2663
Mieste yra 4 gimnazijos, 12 vidurinių mokyklų, 12 pagrindinių mokyklų, 7 pradinės mokyklos, 9 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, 29 vaikų darželiai-lopšeliai. Bendrojo lavinimo mokyklose 2006 m. mokėsi 21 000 moksleivių.
[taisyti] Gimnazijos
- Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija
- Didždvario gimnazija
- Romuvos gimnazija
- Viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija
[taisyti] Vidurinės mokyklos
- Aukštabalio vidurinė mokykla
- Dainų vidurinė mokykla
- Simono Daukanto vidurinė mokykla
- Gegužių vidurinė mokykla
- Gytarių vidurinė mokykla
- Lieporių vidurinė mokykla
- Santarvės vidurinė mokykla
- Saulėtekio vidurinė mokykla
- Suaugusiųjų vidurinė mokykla
- Stasio Šalkauskio vidurinė mokykla
- Šventupio vidurinė mokykla
- Vijolių vidurinė mokykla
[taisyti] Pagrindinės mokyklos
- logopedinė mokykla
- Ringuvos specialioji mokykla
- sanatorinė mokykla
- Dubijos pagrindinė mokykla
- Jaunimo mokykla
- Jovaro pagrindinė mokykla
- Juventos pagrindinė mokykla
- Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla
- Medelyno pagrindinė mokykla
- Ragainės pagrindinė mokykla
- Rėkyvos pagrindinė mokykla
- Romuvos pagrindinė mokykla
- Salduvės pagrindinė mokykla
- Sandoros pagrindinė mokykla
- Zoknių pagrindinė mokykla
- VšĮ „Šėltinio“ pagrindinė mokykla
[taisyti] Pradinės mokyklos
- Tėvo Benedikto Andruškos pradinė mokykla
- Aukštabalio pradinė mokykla
- Centro pradinė mokykla
- Dainų pradinė mokykla
- Lieporių pradinė mokykla
- „Saulės“ pradinė mokykla
- VšĮ „Smalsieji pabiručiai“ pradinė mokykla
[taisyti] Vaikų ugdymo centrai
Specialiosios mokyklos:
- Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
- Jono Laužiko specialioji mokykla
- Specialiojo ugdymo centras
- Petro Avižonio regos centras
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių kultūra
XIX a. I pusės miesto kultūroje ryškius pėdsakus paliko Liudvikas Jucevičius, Jonas Prekeris, Aleksandras Mora, pirmasis Šiaulių ekonomijos istorijos autorius Mauricijus Griškevičius. XIX a. pabaigoje Šiaulius išgarsino gegužinės – lietuvių inteligentijos susibūrimai, kuriuose buvo spendžiamos aktualios tautinio sąjūdžio problemos, koncertuojama ir vaidinama. Mieste dirbo kultūros veikėjai Povilas Višinskis, Peliksas Bugailiškis,
- 1919-1922 m. leidžiamas žurnalas „Sietynas“
- 1920 m. įkurta knygų leidimo bendrovė „Kultūra“, atidaryta Šiaulių viešoji biblioteka, įsteigta S. Savičiaus ir B. Šumkausko spaustuvė.
- 1923-1941 m. leidžiamas žurnalas „Kultūra“
- 1923-1928 m. leidžiamas laikraštis „Šiaulių naujienos“
- 1924-1941 m. veikė Laisvamanių etinės kultūros draugija
- 1926 m. įkurta Kultūros švietimo draugija
- 1927 m. atidarytas P. Višinskio liaudies universitetas, įsteigta Kraštotyros draugija
- 1928 m. atidarytas J. Basanavičiaus liaudies universitetas
- 1930-1938 m. leidžiama statistikos, informacijos knyga „Šiaulių metraštis“
- 1934-1943 m. leidžiamas kraštotyros žurnalas „Gimtasai kraštas“
[taisyti] Muziejai
- 1923 m. įkurtas Aušros muziejus. Jo padaliniai:
- Ch. Frenkelio rūmai
- Dviračių muziejus,
- Fotografijos muziejus,
- Radijo ir televizijos muziejus,
- Katinų muziejus (įkurtas 1990 m.),
- Universiteto istorijos muziejus
[taisyti] Teatrai
1904 m. spalio 31 d. pirmą kartą buvo suvaidintas lietuviškas spektaklis – A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Tai įvyko Liaudies namuose, dabar Šiaulių miesto savivaldybės pastate. Šis spektaklis – pirmas legalus nuo scenos šiauliečių ištartas žodis.
1908-1914 m. veikė garsi lietuvių dramos, muzikos, dainos draugija „Varpas“. Šiauliuose dirbo artistai ir režisieriai Jonas Misius, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Ona Pleirytė-Puidienė, Stanislava Jakševičiūė-Venclauskienė. aktoriai mėgėjai – Juozas Grinius, Antanas Povylius ir kt.
- 1931 m. atidarytas Šiaulių dramos teatras
- 1939 m. į Šiaulius atkeltas Klaipėdos valstybės teatras
- 2004 m. įsikūrė lėlių teatras „Avilys“.
[taisyti] Paminklai
- 1931 m. pagal inžinieriaus K. Reisono projektą Sukilėlių kalnelyje pastatytas paminklas Žuvusiems už nepriklausomybę (iškilmingai atidengtas 1935 m. gegužės 30 d.).
- 1986 m. švenčiant Saulės mūšio 750-ąsias metines ir įrengus Saulės laikrodžio aikštę, atidengtas Šaulio paminklas, šiauliečių vadinamas Sauliuku (autorius Stasys Kuzma).
- 2004 m. atidengtas paminklas Aušros laikraščio atminimui (autorė Dalia Matulaitė).
[taisyti] Kulto pastatai
Šiauliai yra Šiaulių vyskupijos centras, mieste yra 4 katalikų bažnyčios:
- Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra,
- Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia,
- Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčia (jėzuitų neparapijinė),
- Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.
Be to, Šiauliuose yra:
- Evangelikų reformatų bažnyčia
- Stačiatikių Šv.Petro ir Povilo cerkvė
- Sentikių cerkvė
- Bažnyčios „Tikėjimo žodis“ maldos namai
- Kitų tikėjimų – 6 maldos namai
[taisyti] Sportas
[taisyti] Sporto mokyklos
- Sporto mokykla „Dubysa“ – boksas, dviračiai (plentas), šaudymas, BMX dviračiai, šaškės, šachmatai, tinklinis, stalo tenisas.
- Sporto mokykla „Atžalynas“ – Graikų-romėnų imtynės, dziudo imtynės, sambo imtynės, laisvosios imtynės, irklavimas, baidarių ir kanojų irklavimas, buriavimas, sunkioji atletika.
- Šiaulių miesto teniso mokykla – tenisas
- Sporto mokykla „Saulė“ – krepšinis, rankinis
- Lengvosios atletikos mokykla
- Sporto mokykla „Klevas“ – futbolas, regbis, žolės riedulys.
- Plaukimo mokykla „Delfinas“
- Šiaulių miesto kūno kultūros mokykla
[taisyti] Sporto klubai
- Šiauliai (krepšinio klubas)
- Automobilių sporto klubas „Slikas“
- Orientavimosi sporto klubas „Sakas“
- Šiaulių regbio klubas „Vairas“
- Sporto klubas „Elada“
- Sporto klubai „EuroGym“ ir „SoloGym“
- Šiaulių aeroklubas
- Sporto klubas-žirgynas „Miražas“
[taisyti] Žymiausi sportininkai
- Mindaugas Žukauskas, (krepšinis)
- Viktorija Čmilytė, (šachmatai)
- Paulius Viktoravičius, (plaukimas)
- Vilma Rimšaitė (BMX dviračių sportas)
- Ričardas Berankis (tenisas)
[taisyti] Sveikatos apsauga
Pagrindinis straipsnis: Šiaulių medicinos istorija
Mieste yra 25 sveikatos priežiūros įstaigos, didžiausia – Šiaulių apskrities ligoninė. Pirminio lygio įstaigos:
- savivaldybės viešosios įstaigos – 8
- bendrosios praktikos gydytojų kabinetai – 10
[taisyti] Broliški miestai
- Čenstakava / Lenkija
- Eten-Leuras / Nyderlandai
- Fredericija / Danija
- Jelgava / Latvija
- Kristianstadas / Švedija
- Omaha / JAV
- Piarnu / Estija
- Chmelnickis / Ukraina
- Baranovičiai / Baltarusija
- Kaliningradas / Rusija
Šiaulių miestas yra Baltijos miestų sąjungos, vienijančios per 100 Baltijos regiono miestų, narys.
