Bokseris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bokseris – palyginti nesena veislė, išvesta XIX amžiaus pabaigoje. Šie šunys buvo naudojami meškų, vilkų, šernų medžioklei. Tai buvo kresni, stiprūs, gerai sudėti šunys, bebaimiai, nereaguojantys i sužeidimus. Savo jėgą ir drąsą jie rodydavo ir tarpusavio kovose, ir kaudamiesi su kitais gyvūnais (pvz: su meškomis, jaučiais).
Bokserių veislės kūrimo pradžią davė iš Prancūzijos parvežta bulenbeicerių kalė Flora, dar trys bulenbeiceriai (vok. Bulių smaugikas) ir anglų buldogas. Veisėjai entuziastai siekė suderinti drąsą, stabilumą, sportišką šuns būdą ir jėgą su estetišku eksterjeru. Pirmieji bokseriai labai skyrėsi nuo dabartinių ir buvo gana nepatrauklūs. Vėliau kruopštaus selekcinio darbo dėka išveistas elegantiškas, energingas, pasižymintys geromis darbinėmis savybėmis, žaismingas ir linksmas bokseris. Žmonės juos mėgsta auginti dėl ramaus charakterio, įgimtos meilės vaikams, puikių gynėjo bei sargybinio savybių. Prieraišus, atsidavęs, neagresyvus, ištikimas, net sulaukęs senatvės išlieka žaismingas.
Veislės standartas, patvirtintas 1920 metais, galioja iki šių dienų.
[taisyti] Išvaizda
Aukštis – iki 63 cm (patinai), iki 59 cm (patelės). Svoris – apie 30 kg (patinai), 28 kg (patelės). Tvirtas, atletiškas sudėjimas, kailis trumpas, glotnus. Judesiai žvalūs, energingi. Galva proporcinga korpusui. Apatinis žandikaulis didesnis, atsikišęs, jį dengia storos viršutinės lūpos. Kaklas raumeningas ir pakankamai ilgas. Krūtinė siekia alkūnes, jos gylis turi sudaryti pusę šuns aukščio ties ketera. Nugara tiesi, tvirta, plati, raumeninga. Kojos tvirtos.
Spalva – rusva – įvairiausių atspalvių (nuo smėlinės iki tamsiai rudos). Tigrinė spalva – rusvame fone juodi dryželiai, lygiagretūs šonkauliams, dengiantys visą kūną. Leistinos baltos žymės ant snukio, krūtinės, letenų, bet neturi viršyti 1/3 pagrindinės spalvos. Visiškai balti, juodi ar kitos spalvos bokseriai neveisiami.
