Branduolys (OS)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Operacinės sistemos branduolys – OS dalis, suteikianti vykdomų programų bei kitų sistemos dalių darbui reikalingus resursus. Branduolys kai kada atlieka ir daugiau funkcijų.

[taisyti] Galimos branduolio funkcijos

• Atminties suteikimas
• Procesoriaus resursų suteikimas
• Virtualios atminties suteikimas.
• Procesų paleidimas
• Aparatinės įrangos abstrakcija
• Procesų tarpusavio komunikacija
• Sisteminių funkcijų interfeiso funkcijos
• Vartotojų teisių kontrolė

[taisyti] Branduolių klasifikacija

Operacinių sistemų branduoliai dažniausiai klasifikuojami, remiantis tuo, kiek daug funkcijų jie atlieka. Pagrindinės branduoliių rūšys:

• Statinis branduolys, atliekantis daugumą OS funkcijų
• Mikrobranduolys (angl. microkernel), atliekantis tik atminties ir procesų kontrolę bei procesų tarpusavio komunikaciją
• Generatyvinis branduolys, veikiantis, kaip statinis, tačiau generuojamas iš įvairių modulių OS paleidimo metu.