Cementas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bendru atveju, cementas yra bet kuri medžiaga, turinti rišamųjų (tvirtinimo) savybių. Dažnai cementu vadinamos ir specifinės birios medžiagos, naudojamos maišant su vandeniu. Teisingesnis šių medžiagų pavadinimas – vandeniniai (hidrauliniai) cementai, dažniau statyboje naudojami – gipsas, kalkės, svarbiausia statybinė medžiaga lietuviškai vadinama tiesiog cementu (angl. portland cement).
[taisyti] Istorija
Vandeninį cementą pirmieji pradėjo naudoti egiptiečiai, vėliau jį iš naujo atrado Antikinėje Graikijoje ir Babilonijoje, kur kalkių skiedinys buvo žymiai tvirtesnis nei Senovės Romoje. Vėliau romėnai pradėjo naudoti pozolaninius pelenus.
[taisyti] Gamyba
Portlando cementas užpatentuotas Anglijoje 1824 metais. Mišinys sudarytas iš kalkių bei kitų priemaišų, turinčių geležies, aliuminio, silicio. Mišinys gerai susmulkinamas sumalant. Gauti milteliai deginami besisukančioje krosnyje apie 1400 °C temperatūroje, suformuojant klinkerį. Klinkeris sumaišomas su apie 3% gipso ir mišinys smulkinamas iki mažiau nei 90 mikrometrų dydžio miltelių.
