Cheminė evoliucija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cheminė evoliucija – pirmykštėje žemėje vykę procesai, kurių metu susidarė pirmosios organinės molekulės.
Žemei vos susidarius, jos atmosfera buvo kitokia, nei dabar. Ją sudarė vandens garai, azotas, anglies dioksidas, nedidelis kiekis vandenilio ir anglies monoksido. Cheminei evoliucijai ypač svarbu tai, kad atmosferoje nebuvo deguonies, kuris galėtų oksiduoti susidariusius organinius junginius. Atmosferos dujos, ištirpusios vandenynuose, veikiamos išorinių energijos šaltinių, tokių kaip žaibai, vulkanų karštis ir radiacija, jungėsi į primityvius organinius junginius.
Šią cheminės evoliucijos idėją, sugalvotą rusų biochemiko A. Oparino, patvirtino 1953 m. Stenlio Milerio atliktas bandymas. Jo metu pirmykštę žemės atmosferą atitinkantis mišinys įleistas į uždarą sistemą, kurioje buvo sudaromos elektros kibirkštys (žaibų imitacija). Po savaitės mišinyje rasta aminorūgščių ir kitų organinių rūgščių.
