Deguonis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
Deguonis (O) |
|
|---|---|
 |
|
| Periodinė grupė |
nemetalas |
| Atomo numeris | 8 |
| Išvaizda |
Bespalvės dujos |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
15,9994 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
60 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
1313,95() kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[He]2s22p4 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
73 pm |
| Jono spindulys |
N/A pm |
| Elektroneigiamumas |
3,44 (pagal Paulingą) |
| Elektrodo potencialas |
0 |
| Oksidacijos laipsniai |
−2,−1 (neutral) |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
1,429 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
920 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
0,02674 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
50,35 K |
| Lydymosi šiluma |
0,22259 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
90,18 K |
| Garavimo šiluma |
3,4099 kJ/mol |
| Molinis tūris |
17,36 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
kubinė |
| Gardelės periodas |
N/A Å |
Deguonis – cheminis elementas, dažnas ne tik Žemėje, bet visoje Visatoje. Skystas ir kietas deguonis (O2) yra šviesiai žydros spalvos, skystas ar kietas ozonas (O3) yra sodresnės mėlynos spalvos. Ozonas vyrauja viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir saugo žemę nuo pernelyg didelės radiacijos. Ozonas susidaro iš deguonies (O2), veikiamas saulės spindulių ar elektros iškrovos. Jis oksiduoja beveik visus metalus ir daugumą kitų elementų.
Reta deguonies forma O4 yra sodriai raudonos spalvos.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Deguonį 1769 m. išskyrė ir aprašė švedų mokslininkas K. Šelė ir nepriklausomai nuo jo 1774 m. anglų mokslininkas Dž. Prystlis. Prancūzų mokslininkas A. Lavuazjė nustatė, kad degimas – tai medžiagų jungimosi su deguonimi reakcija. Buvo manoma, kad deguonis yra būtina visų rūgščių sudedamoji dalis, todėl šis elementas buvo pavadintas oxygenium (lot.) – „gimdančiu rūgštį“.
[taisyti] Panaudojimas
Deguonis yra žmogui gyvybiškai reikalingos dujos, jos dalyvauja oksidacijos procese, be deguonies organizmas negali įsisavinti gyvybei reikalingų medžiagų. Ore deguonies sumažėjus iki 16%, prasideda deguonies badas. Deguonimi taip pat galima apsinuodyti, jei jo slėgis didesnis nei 2 atmosferos (aktualu narams).
[taisyti] Biologinė reikšmė
O2 – vienas iš augalų atliekamos fotosintezės produktų, kuris yra būtinas aerobinių organizmų gyvybinei veiklai. Iš O2 susidaro gyvybę nuo kenksmingų saulės UV spindulių saugantis O3 sluoksnis.
[taisyti] Vardo kilmė
Lietuvišką atitikmenį terminui oxygenium sugalvojo Jonas Jablonskis, motyvuodamas tuo, kad esminė šio elemento savybė yra dalyvavimas degimo reakcijoje. Kiti tuo metu siūlyti terminai akcentavo tai, kad deguonis įeina į rūgščių sudėtį, todėl buvo siūlomi variantai rūgštygamis, rūgštadaris (su rūgštimi siejamas pavadinimas daugelyje Europos kalbų: vokiečių k. Sauerstoff <- sauer; graikų k. oxygeno <- oxys; rusų k. kislorod <- kislyj ir kt.).
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
