Denaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Denaras (denarius) – nedidelė romėnų sidabrinė moneta, buvusi pagrindiniu Senovės Romos piniginiu vienetu. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais ant denarų paprastai būdavo vaizduojami imperatorių portretai.

Pirma eilė : ~ 157 m. pr. m. e. Romos Respublika, ~ 73 m. Vespasianas, ~ 161 m. Markas Aurelijus, ~ 194 m. Septimijus Severas;
Antra eilė: ~ 199 m. Karakala, ~ 200 m. Julija Domna, ~ 219 m. Elagabalas, ~ 236 m. Maximinas Traksas

Iki XX a. buvusių pinigų vertės palyginimas yra labai sudėtingas dėl skirtingų ekonomikų. Palyginimui nebent galima pasakti, kad istorikų nuomone vėlyvojoje Romos Respublikos ir ankstyvojoje Romos imperijoje darbininko dienos uždarbis būdavo vienas denaras.

Denaras pirmą kartą nukaldintas 211 m. pr. m. e. Romos Respublikos laikais ir susidėjo iš 10 asų, iš ko atsirado ir jo vardas, kurį būtų galima versti kaip „susidedantis iš dešimt“. 118 m. pr. m. e. monetai padidėjus jau susidėjo iš 16 asų. Denaras išliko pagrindine imperijos moneta iki buvo pakeistas antonianų III a. viduryje.

Net ir po to, kai nebebuvo reguliariai leidžiami kaip Romos pinigai, denarų pavadinimas išliko kitų šalių monetų pavadinimuose. Denaras yra išlikęs bendru arabišku piniginių vienetų pavadinimu (dinaras, دينار), kuris naudojamas dar nuo priešislamiškų laikų, o taip pat kai kurių arabų šalių oficialia valiuta.

Stambesniu piniginiu vienetu už denarą buvo auksinės aureus monetos.