Dono arkliai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dono arkliai – jojamųjų arklių veislė. Išvesta XVIII amžiuje Dono baseino stepėse iš P. Rusijos stepių arklių, sukryžmintų su Turkmėnijos, Persijos, Karabacho, vėliau su grynakraujų jojamųjų veislių arkliais.
Dono eržilo aukštis ties gogu 163 cm, įstrižasis liemens ilgis 165, krūtinės apjuostis 192, plaštakos 21 cm (kumelių atitinkamai 161-164, 195, 20 cm), masė 550-600 kg. Šios veislės arklių galva nedidelė, kaklas vidutinio ilgio, nugara ir juosmuo tiesūs, strėnos apvalios, krūtinė gili ir plati, kojos storos be šepetėlių (kartais užpakalines kojas stato kardiškai), mentė trumpa ir stati, riešo sanariai silpni.
Dažniausiai sarti ir bėri su auksiniu atspalviu. Ištisus metus ganosi stepių ganyklose (papildomai šeriami tik blogo oro sąlygomis). Užsigrūdinę, ištvermingi, atsparūs ligoms. Naudojami ne tik jojimui, bet ir ž. ū. darbams.
Veislė paplitusi Š. Kaukaze, Kazachijoje, Kirgizijoje, Ukrainoje ir Moldavijoje.
