Dovas Zaunius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dovas Zaunius (1892 m. birželio 19 d. Rokaičiuose – 1940 m. vasario 22 d. Kaune) – teisininkas, Mažosios Lietuvos politinis veikėjas, Lietuvos diplomatas, Mortos Zauniūtės brolis.
[taisyti] Biografija
Gimęs Rytų Prūsijoje, netoli Naujosios (vok. Neukirch, dab. Timiriazevo), studijavo teisę Miuncheno, Berlyno ir Karaliaučiaus universitetuose. 1917 m. Karaliaučiaus universitete apgynė baudžiamosios ir civilinės teisės daktaro disertaciją.
Dar studijų metais įsijungė į tėvo, Dovo Zauniaus vyresniojo, vadovaujamos Lietuvių konservatorių partijos veiklą. Po Vokietijos kapituliacijos jis, kaip kvalifikuotas teisininkas, gerai pažinojęs Vakarų Europos gyvenimą, buvo pakviestas dirbti į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. 1919 – 1920 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijos politikos departamento direktoriumi. 1920 m. paskirtas Lietuvos reikalų patikėtiniu Latvijoje, nuo 1921 m. – ir Estijoje.
1923 – 1925 m. dirbo Lietuvos nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Čekoslovakijoje, 1924 – 1925 m. – Rumunijoje, 1925 – 1927 m. – Šveicarijoje.
Nuo 1925 m. buvo Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje ir Šveicarijos konfederacijoje. 1927 m. likvidavus Lietuvos atstovybę Tautų Sąjungoje grįžo į Lietuvą ir vadovavo Užsienio reikalų ministerijos departamentams. 1928 m. paskirtas šios ministerijos generaliniu sekretoriumi.
1929 – 1934 m. – užsienio reikalų ministras. Tais metais Lietuvos diplomatija pasiekė tam tikrų laimėjimų – Hagos teisme laimėtos bylos prieš Lenkiją ir Vokietiją, priartėta prie Baltijos valstybių sąjungos sudarymo.
1934 – 1936 m. dirbo Valstybės Taryboje, padėdamas rengti įvairias sutartis su užsienio valstybėmis. 1936 m. išrinktas į Lietuvos banko valdybą užsiėmė valiutų kontrolės reikalais. Šiose pareigose dirbo iki mirties.
