Kaunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).

Kaunas

54°53′50″N, 23°53′10″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Kauno miesto savivaldybė

Gyventojų (2006):

360 637

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kaũnas
Kilmininkas:	Kaũno
Naudininkas:	Kaũnui
Galininkas:	Kaũną
Įnagininkas:	Kaunù
Vietininkas:	Kaunè

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, „Laikinoji Lietuvos sostinė“. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

[taisyti] Gamta ir geografija

[taisyti] Aplinkosauga

Panemunės šilas

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų. Per Kauną eina pagrindinės Lietuvos žuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris, taip pat yra ir nedidelių upelių: Amalė, Gyris, Gričiupis, Jiesia, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, Veršva. Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Vandenyse aptinkama daugiau nei 30 rūšių žuvų. Mieste ir jo apylinkėse gyvena beveik 1300 rūšių vabalų, apie 700 rūšių drugelių, 47 žinduolių rūšys, yra keli šikšnosparnių draustiniai. Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Migracijos metu Kaune stebėti 24 rūšių paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Kadangi dalis miesto yra išsidėstęs upių slėniuose, t.y. žemumoje, tai neretai, ypač vasarą, oro tarša kietosiomis dalelėmis šiuose rajonuose labai padidėja. Apie 80% oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 m., tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 m. ji pradėjo didėti.

Mieste eksploatuojama 1105,5 km vandentiekio tinklų, beveik 940 km buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų tinklų. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo. Jis išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama daugiau kaip 66 tūkst. kub.m vandens.

1999 m. Marvelėje pradėti eksploatuoti mechaninio-cheminio valymo įrenginiai. Tai vieni moderniausių nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70%. 2006 m. spalio 17 d. pradėta biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba, planuojama baigti 2008–2009 m. Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažės iki 95%. Išvalytas vanduo atitiks Europos Sąjungos reikalavimus.

[taisyti] Parkai

Ąžuolyno parkas Kaune

Ąžuolynas
Draugystės parkas
Kalniečių parkas
Kauno botanikos sodas
Kauno zoologijos sodas
Kleboniškio parkas
Nemuno salos parkas
Panemunės šilas
Pažaislio šilas
Ramybės parkas

[taisyti] Kraštinės koordinatės

54° 57' 30‘’

23° 45' 20‘’


	Kauno miestas

24° 05' 30‘’

54° 50' 40‘’

[taisyti] Istorija

Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendiniu Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kūnu, buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data – 1030 m. Kaip spėja kai kurie istorikai, 1140 m. arabų kartografas Idrisis tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu). Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis.

Kryžiuočių kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi LDK tvirtovė Kawen (Cawen). Kaunas su savo mūrine pilimi XIV–XVI a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta. 1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi.

Kauno arkikatedra bazilika

Istorinė Prezidentūra

1408 m. kunigaikštis Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Perkūno name. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, čia įsikūrė pagrindinė Lietuvos muitinė, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba.

XVI a. pastatyta pirmoji mokykla (1495 m.), viešoji ligoninė (1519 m.), vaistinė (1540 m.), susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo švedų antpuolių, gaisrų.

1795 m. padalinus Abiejų Tautų Respubliką, Kaunas įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika pagyvėjo, tačiau greitai užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.

1843 m. įkūrus Kauno guberniją, miestas tampa gubernijos centru. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru sujungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1915 m. pabaigos iki 1919 m. Kaune šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupantai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo Laikinąja sostine, svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus.

Jonas Vileišis – ilgametis Kauno burmistras

Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Ypač daug prie to prisidėjo 1921–1933 m. miestui vadovavęs burmistras Jonas Vileišis. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį.

Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros, švietimo centras. Mieste veikė 1922 m. įsteigtas Lietuvos universitetas, Meno mokykla, Konservatorija, Aukštieji kūno kultūros kursai, Veterinarijos akademija, kitos mokyklos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą), Karo muziejus, radijas, astronomijos observatorija. Buvo leidžiamos knygos, ėjo virš 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatytoje Sporto halėje Lietuvos krepšinio komanda antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą.

Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija. Po Antrojo pasaulinio karo sparčiai imtasi atstatinėti nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. miesto sodelyje.

1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis Nepriklausomybės laikų paminklų. 1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune, prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.

Nuo 1992 m. priklauso Tarptautinei Hanzos miestų sąjungai (www.hanse.org).

1993 m. Prezidento dekretu patvirtintas naujasis Kauno herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir Rusios metrikoje.

Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.

Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo „gilus, žemas“. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- („gilus, žemas“). Mūsų kalboje šios šaknies žodžių nėra, bet latv. kaunas yra „gėda, pažeminimas“, gotų hauneins – „pažeminimas, nusižeminimas“, senovės vokiečių aukštaičių hona – „pašaipa, pajuoka“ ir pan. Kadangi kaunas įsikūręs žemumoje, Nemuno ir Neries slėnyje, todėl G. Študerus manė, kad ši padėtis ir lėmė miestovardį.

Liaudies etimologijoje kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas („kaunasi, kovoja“; aliuzija į lietuvių kovas su kryžiuočiais).

[taisyti] Ekonomika

Kaunas – didelis pramonės centras. Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Tačiau pramonės įmonės pradėjo steigtis tik nuo XIX a. vidurio.

Sovietmečiu Kaune koncentravosi didelės pramonės įmonės. Buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Nemaža dalis šių įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę bankrutavo.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20% visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos ir aparatūra, mediena bei medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV ir Suomija, jų investicijos 2005 m. atitinkamai sudarė 25,4% ir 20,4% visų tiesioginių užsienio investicijų.

[taisyti] Susisiekimas

Kaune yra 1340 gatvių, jų bendras ilgis sudaro 675,7 km, užima 209 ha plotą. Visuomeniniu transportu vyksta apie 60% visų kelionių.

Eksploatuojama 160 troleibusų, veikia 16 maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis – 368,3 kilometrai. Per metus pervežama apie 33 mln. keleivių.

Autobusų bendrovėje eksploatuojama 190 autobusų. Kiekvieną dieną aptarnaujami 34 maršrutai po Kauno miestą ir artimuosius priemiesčius. Jų bendras ilgis – 1160 km. Darbo dieną autobusai mieste nuvažiuoja 36 000 km. Vidutiniškai per dieną pervežama apie 68 000 keleivių. Kauno autobusų stotis – seniausia Lietuvoje.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

[taisyti] Gyventojai

Pagal tautybę apie 93% miesto gyventojų yra lietuviai, 4% – rusai, kitų tautybių – 3%. Mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius):

rusai – 16 662,
ukrainiečiai – 1906,
lenkai – 1600,
baltarusiai – 1142,
žydai – 427,
vokiečiai – 378,
čigonai – 364,
latviai – 211,
totoriai – 200,
armėnai – 141,
kitų tautybių – 534.

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų.

Beveik trečdalis užimtų Kauno gyventojų dirba pramonėje ir statybose. Daugiau nei pusė užimtųjų gyventojų dirba paslaugų sferoje.

[taisyti] Garbės piliečiai

Juozas Urbšys (1896–1991), nuo 1991 m.
Viktoras Kuprevičius (1901–1992), nuo 1991 m.
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993), nuo 1991 m.
Mykolas Žilinskas (1904–1992), nuo 1991 m.
Vincentas Sladkevičius (1920–2000), nuo 1993 m.
Vytautas Landsbergis (g.1932), nuo 1994 m.
Stasys Lozoraitis (1924–1994), nuo 1994 m.
Sigitas Tamkevičius (g.1938), nuo 1994 m.
Bernardas Brazdžionis (1907–2002), nuo 1995 m.
Algirdas Šocikas (g.1928), nuo 1997 m.
Arvydas Sabonis (g.1964), nuo 1997 m.
Eduardas Viskanta (1902–2002), nuo 2000 m.
Liudas Dambrauskas (1921–2003), nuo 2000 m.
Ričardas Mikutavičius (1935–1998), nuo 2000 m.
Juozas Grušas (1901–1986), nuo 2001 m.
Vladas Garastas (g.1932), nuo 2002 m.
Rimantas Ruzas (1959–2002), nuo 2003 m.
Rūta Staliliūnaitė (g.1938), nuo 2004 m.
Juozas Blužas (1928–2006), nuo 2004 m.
Aleksandras Kvasnevskis (g.1954), nuo 2005 m.
Valdas Adamkus (g.1926), nuo 2006 m.

[taisyti] Žymūs žmonės

Valdas Adamkus – Lietuvos prezidentas
Audrys Juozas Bačkis – kardinolas
Donatas Banionis – aktorius
Gintaras Beresnevičius – publicistas
Edvardas Gudavičius – istorikas
Jurgis Mačiūnas – Fluxus judėjimo pradininkas
Ričardas Mikutavičius – kunigas, poetas
Stasys Povilaitis – dainininkas
Arvydas Sabonis – krepšininkas

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

Juozo Gruodžio konservatorija
3 jaunimo mokyklos: Kauno, Prano Eimučio, Tito Masiulio
gimnazijos:
- 3 valstybinės: dailės, Juozo Naujalio, VšĮ KTU gimnazija
- 8 savivaldybių: „Aušros“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Jono Jablonskio, Maironio, „Santaros“, „Saulės“, „Varpo“, VDU „Rasos“
- 1 nevalstybinė: VšĮ jėzuitų gimnazija
44 vidurinės mokyklos (iš jų 2 – valstybinės)
9 pagrindinės mokyklos
15 pradinių mokyklų
12 mokyklų-darželių

[taisyti] Sveikatos apsauga

2004 m. Kaune veikė 11 ligoninių (bendras lovų skaičius 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų.

KMU klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Kauno rotušė

Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.

Mieste vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų.

Kauno muzikinis teatras

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“, netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ ir kt.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

[taisyti] Muziejai

Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių: nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, Mykolo Žilinsko dailės, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių, Maironio lietuvių literatūros, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos, Tado Ivanausko zoologijos, Lietuvos aviacijos, Brangakmenių (gemologijos), Lietuvos sporto, 9-ojo forto ir kiti muziejai, taip pat Kauno zoologijos ir Botanikos sodai.

[taisyti] Technikos paminklai

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – funikulieriai. Vienu iš jų pasikėlus ant Aleksoto kalno – nuo jo, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puiki Kauno panorama. Kaune yra trys saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VU KHF pastato ir KTU ITPI pietrytinės sienos studentų miestelyje. Šalia geležinkelio stoties – Kauno geležinkelio tunelis (XIX a. 2-oji pusė).

[taisyti] Tiltai

Aleksoto tiltas per Nemuną

per Nemuną (pasroviui):
- Kauno vandens jėgainės tiltas,
- Trijų mergelių tiltas (pėsčiųjų),
- Panemunės tiltas,
- geležinkelio tiltas,
- Čiurlionio tiltas,
- Kairio tiltas (pėsčiųjų),
- Aleksoto tiltas,
- Lampėdžių tiltas.
per Nerį (pasroviui):
- autostrados tiltas,
- Varnių tiltas,
- Vilijampolės tiltas.

[taisyti] Fortai

Išsamiau žr. Kauno tvirtovė

Kauno tvirtovės generalinis planas

XIX amžiuje caro valdžia Kauną buvo pavertusi tvirtove – aplink miestą ratu prieš laikrodžio rodyklę buvo įrengti 9 fortai:

Pirmasis – Kazliškiuose (dabartinė Ringaudų seniūnija);
Antrasis – Julijanavoje;
Trečiasis – Seniavoje (dabartinė Garliavos apylinkių seniūnija);
Ketvirtasis – Rokuose;
Penktasis – Zuikinėje;
Šeštasis – Gričiupyje;
Septintasis – Eiguliuose;
Aštuntasis – Milikoniuose;
Devintasis – piečiau Giraitės (muziejus nuo 1958 m.).

[taisyti] Religinės paskirties pastatai

Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia

Vytauto Didžiojo bažnyčia (XV a.)

Mieste išlikę daug įvairių stilių bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

Gerojo Ganytojo (Dainavos),
Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (Eigulių),
Prisikėlimo bažnyčia (Kristaus prisikėlimo bažnyčia),
Šv. Antano Paduviečio (Naujamiesčio),
Šv. Antano Paduviečio (Rokų),
Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika,
Šv. Gertrūdos (Marijonų),
Šv. Juozapo (Vilijampolės),
Šv. Jurgio bažnyčia,
Šv. Kazimiero (Aleksote),
Šv. Kryžiaus (Karmelitų),
Šv. Mikalojaus (Benediktinių),
Šv. Mykolo Arkangelo Kauno įgulos katalikų bažnyčia (Kauno soboras),
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia ir jėzuitų vienuolynas,
Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) bažnyčia,
Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčia,
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia,
Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės (Palemono),
Švč. Mergelės Marijos Vardo (Panemunės),
Švč. Trejybės bažnyčia (Seminarijos) bažnyčia,
Šventosios Dvasios (Šilainių),
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia,

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – ortodoksų katedra, sentikių cerkvė (pastatyta 1906 m.), žydų sinagoga, musulmonų mečetė.

Kauno musulmonų mečetė

Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta - Karmėlavos kapinės. Mieste yra 5 žydų kapinės.

[taisyti] Administracija

Kaunas

Valstybė:	Lietuva
Apskritis:	Kauno apskritis
Miestai:	Kaunas
Gyventojų (2005):	364 059 (2)
Gyventojų tankumas:	2318,8 žm./km² (2)
Plotas:	157 km² (52)
Telefono kodas:	{{{telefono kodas}}}
Įkūrimas: