Draugystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Draugystė – žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugai mielai būna kartu. Jie nesiekia vienas kitam pakenkti, neretai vardan draugo interesų apribodami ir savuosius. Jų polinkiai paprastai irgi būna gana artimi, ir jiems patinka užsiimti pačia įvairiausia bendra veikla. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais.

Draugystė paprastai vertinama todėl, jog draugas:

• Turi tendenciją linkėti tau to, kas yra tau geriausia,
• Jaučia tau tam tikrą simpatiją,
• Yra tau garbingas, gali pasakyti tiesą ir tada, kai draugyste nesusijusiam žmogui tiesą pasakyti būtų sunku,
• Jūs gerai suprantate vienas kitą.

Draugystė paprastai laikoma jausmu, ne vien pagal tam tikras taisykles vykstančiu visuomeniniu reiškiniu. Kai kada šis jausmas yra net ir labai gilus, nors ne visada aiškiai išreiškiamas. Draugystė nėra meilė, tačiau draugams būdingas ir labai ribotas fizinis kontaktas (rankos paspaudimas ir pan).

Draugystę kaip reiškinį studijuoja sociologija, antropologija ir net zoologija. Yra labai daug įvairių mokslinių šio reiškinio teorijų.

Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų (Biblijoje esama labai teigiamų Kristaus pasisakymų).

Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja, ir tai, ką dabar įprasta vadinti žodžiu „draugas“, nebeatitinka įstorijoje buvusios įprastos šio žodžio reikšmės.