Enteritas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Enteritas (lot. enteritis) – plonosios žarnos uždegimas. Yra ūminis (enteritis acuta) ir lėtinis (enteritis chronica) enteritas.
- Ūminį enetritą sukelia maisto toksinė infekcija, ūminės infekcinės ligos, apsinuodijimas grybais, cheminėmis medžiagomis, didelis kūno paviršiaus nušalimas ar nudegimas, alergija maisto produktams ir vaistams. Liga prasideda staiga, pilvo gurguliavimu, viduriavimu nuo kelių iki keliolikos kartų per parą. Apie bambą jaučiamas skausmas ar net stiprus spazminis skausmas. Išsituštinus skausmas aprimsta, bet sergantysis jaučia silpnumą, išpila šaltas prakaitas. Gausiai ir dažnai viduriuojant organizmas netenka daug skysčių, atsiranda dehidratacija.
- Lėtinis enteritas būna dėl pasikartojančio ir ne visiškai išgydyto ūminio enterito, ilgai maitinantis nepilnaverčiu, t. y. per mažai vitaminų ir kitų maisto medžiagų turinčiu bei netinkamai paruoštu, maistu, persirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis (pvz., dizenterija, vidurių šiltine ir kt. Ligai atsirasti taip pat įtakos turi endokrininės sitemos ligos, mechaninės traumos, lėtinės intoksikacijos, rizikos faktoriai ir kt. Būdinga daugiau ar mažiau ryškus vietinis žarnų funkcijos sutrikimas, nepakankama maisto medžiagų rezorbcija ir bendras negalavimas.
