Ernestas Galvanauskas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ernestas Galvanauskas (1882 m. lapkričio 20 d. Zizonyse (Panevėžio raj.) – 1967 m. liepos 24 d. Aix-les-Bains, Prancūzija) – inžinierius, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas.
[taisyti] Biografija
1902 m. baigė Mintaujos gimnaziją, iki 1905 m. studijavo Petrapilio kalnakasybos institute. 1905 m. dalyvavo revoliuciniuose įvykiuose Lietuvoje, Lietuvos valstiečių sąjungos steigėjas. Dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime.
1906 – 1919 m. gyveno Suomijoje, Belgijoje , čia 1912 m. įsigijo kalnų inžinieriaus specialybę. 1919 m. buvo paskirtas Lietuvos vyriausybės delegacijos Taikos konferencijoje Paryžiuje nariu.
Nuo 1919 m. spalio mėn. iki 1920 m. birželio mėn. – Lietuvos Ministras Pirmininkas, kartu – finansų, prekybos ir pramonės ministras; ministro pareigose iki 1922 m. 1921 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje. Jo politinio ir diplomatinio talento dėka Lietuvos valstybei pavyko įsitvirtinti tarp kitų Europos valstybių.
Nuo 1922 m. vasario mėn. iki 1924 m. birželio mėn. – vėl Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. E. Galvanausko ryžto dėka jo vadovaujamas Ministrų kabinetas nutarė 1922 m. vasario 16 d. Kaune atidaryti Lietuvos universitetą.
Vienas iš 1923 m. Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų, jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą viduje ir tarptautinėje plotmėje. Atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos.
1924 – 1927 m. – Lietuvos atstovas Londone. Po valstybės perversmo pasitraukęs iš šių pareigų, atvyko į Klaipėdą ir atsidėjo visuomeninei bei švietimo veiklai. 1927 – 1928 m. buvo Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas, Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas, 1934 – 1939 m. – jo pastangomis įkurto Prekybos instituto rektorius.
Jo rūpesčiu pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta Statybos bendrovė aprūpinti butais lietuvių darbininkus. Įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą. Buvo „Ryto” spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos dienraščio „Vakarai” redaktorius.
1939 – 1940 m. – Lietuvos finansų ministras. Bolševikams okupavus Lietuvą, įėjo į „Liaudies vyriausybę”. Perpratęs bolševikų užmačias, pabėgo į Klaipėdą. 1941 m. nacių buvo ištremtas į Reicho gilumą.
1946 m. pabaigoje Vokietijoje ėmė vadovauti VLIK’o Vykdomajai tarybai. 1947 m. išvyko į Madagaskarą. Čia įsteigė prekybos ir pramonės kursus, juose dėstė, vertėsi amatais. 1963 m. apsigyveno Prancūzijoje.
[taisyti] Kūryba
- „Valstija ir mokesčiai” (1909 m.),
- „Pologne et Lithuanie” („Lenkija ir Lietuva“, prancūzų k., 1923 m.),
- „Atsiminimai” (išspausdinta Lietuvoje 1925 m.) ir kt.
[taisyti] Nuorodos
| Lietuvos ministrai pirmininkai | ||
 |
Ministrai pirmininkai |
Augustinas Voldemaras | Mykolas Sleževičius | Pranas Dovydaitis | Vincas Mickevičius-Kapsukas | Ernestas Galvanauskas | Kazys Grinius | Ernestas Galvanauskas | Antanas Tumėnas | Vytautas Petrulis | Leonas Bistras | Mykolas Sleževičius | Augustinas Voldemaras | Juozas Tūbelis | Vladas Mironas | Jonas Černius | Antanas Merkys |
| LTSR Ministrų tarybos pirmininkai |
Justas Paleckis | Mečislovas Gedvilas | Motiejus Šumauskas| Juozas Maniušis | Ringaudas Bronislovas Songaila | Vytautas Sakalauskas |
|
| Ministrai pirmininkai |
Kazimiera Danutė Prunskienė | Albertas Šimėnas | Gediminas Vagnorius | Aleksandras Algirdas Abišala | Bronislovas Lubys | Adolfas Šleževičius | Laurynas Mindaugas Stankevičius | Gediminas Vagnorius | Irena Degutienė | Rolandas Paksas | Irena Degutienė | Andrius Kubilius| Rolandas Paksas | Eugenijus Gentvilas | Algirdas Brazauskas | Zigmantas Balčytis | Gediminas Kirkilas |
|
