Franko-Provensalio dialektas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Franko-Provensalio kalba (Franco-Provençal, patouès) |
|
|---|---|
| Kalbama: | Italija, Šveicarija, Prancūzija |
| Kalbančiųjų skaičius: | Gimtoji 113 400 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: | Potencialiai nykstanti kalba: Italija nykstanti kalba: Šveicarija, Prancūzija |
| Kilmė: |
Indoeuropiečių |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba: | saugoma statuto Aostos slėnio autonominiame regione |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1: | nenurodyta |
| ISO 639-2: | roa |
| SIL: | nenurodyta |
Franko-Provensalio, arba arpitano kalba (šnek. k. patouès; italų k. francoprovenzale, arpitano, patoa; prancūzų k. francoprovençal, arpitan, patois) – romanų kalba, turinti keletą atskirų tarmių, sudarančių kalbinį porūšį, besiskiriantį nuo prancūzų ir oksitanų kalbų. Terminą XIX a. sukūrė G.I. Askolis: kalba turi prancūzų ir provansiečių kalbų bruožų, tačiau nė vienai jų nepriklauso. Tačiau šis terminas kelia šiokį tokį nepasitenkinimą, ir vis labiau populiarėja neologizmas „arpitanas“.
Mūsų dienomis didžioji dalis Franko-Provensalio vartotojų gyvena Aostos slėnio autonominiame regione Italijoje. Kalba taip pat vartojama Turino provincijos Alpių slėniuose, dviejuose atskirtuose Fodžijos provincijos miesteliuose ir Šveicarijos Romandijos regiono kaimo vietovėse. Prancūzijoje ji turi regioninės kalbos statusą ir yra viena iš didžiųjų Prancūzijos romanų kalbų, nors ir nėra plačiai vartojama. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje pastebimas atgimstantis susidomėjimas regioninėmis kalbomis. Organizacijos bando išsaugoti jas per kultūrinius renginius, švietimą, akademinius tyrinėjimus ir spaudą.
Kalbėtojų skaičius sparčiai krenta. Pasak UNESCO (1995 m.), Franko-Provensalis yra „potencialiai nykstanti kalba Italijoje“ bei „nykstanti kalba“ Šveicarijoje ir Prancūzijoje.
