Galų karai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Galų karai (lot. Bellum Gallicum) – Romos Respublikos, vadovaujamos Julijaus Cezario, ir galų genčių kova, vykusi (59 m. pr. m. e. – 51 m. pr. m. e.). Šių karų metu romėnai užkariavo žemyne gyvenusias galų gentis, taip pat buvo išsilaipinę Britanijoje. Karų metu žuvo apie pusę Galijos gyventojų keltų, iš viso apie 1 mln. žmonių (tarp jų 20 000 romėnų).
Užkariavęs Galiją, Cezaris tapo jos vietininku ir įgijo didelį legionų pasitikėjimą. Galijos romanizacija lėmė prancūzų tautos susiformavimą. Apie galų karus Julijus Cezaris parašė knygą „Užrašai apie Galų karą“ (Commentarium de Bello Gallico).
