Geta
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Publijus Septimijus Geta (189 m. kovo 7 d. – 211 m. gruodis) buvo Romos imperatorius, kartu su tėvu Septimijum Severu ir vyresniuoju broliu Karakala valdęs nuo 209 m. iki mirties.
[taisyti] Gyvenimas
Geta buvo jaunesnysis Septimijaus Severo sūnus, kurio jis susilaukė su antrąja žmona Julija Domna. Jis gimė Romoje, kai tėvas buvo gubernatorius valdant imperatoriui Komodui.
Geta visada buvo antrasis po savo brolio Julijaus, įpėdinio, žinomo kaip Karakala. Tikriausiai dėl to jų santykiai buvo nedraugiški nuo mažų dienų. Nuolatiniai barniai reikalavo motinos įsikišimo. Norėdamas nuraminti jaunesnįjį sūnų, Septimijus Severas 209 m. jam suteikė augusto titulą. Per kovas su britonais imperijos propaganda skelbė apie laimingą šeimą, besidalijančią valdžios našta. Karakala buvo antrasis pagal rangą, Julija Domna – patikima patarėja, o Getai buvo patikėtos administracinės ir biurokratinės pareigos. Iš tikrųjų konkurencija ir antipatija tarp brolių nė kiek nesumažėjo.
Kai Septimijus Severas mirė Jorke 211 m. pradžioje, Geta ir Karakala kartu buvo paskelbti imperatoriais ir grįžo į Romą. Karakala greitai nužudė savo brolį ir prakeikė jo atminimą ir liepė ištrinti visus įrašus apie jo egzistavimą. Tapęs vienvaldžiu imperatoriumi, ėmėsi naikinti savo politinius priešus, apkaltinęs juos su velioniu Geta rengus sąmokslą. To meto šaltiniai nurodo, kad buvo nužudyti ar ištremti apie 20 tūkst. abiejų lyčių žmonių.
| Anksčiau valdė: Septimas Severas |
Romos imperatorius 208–211 |
Vėliau valdė: Karakala |
