Senovės Roma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovės Roma vadinama senovės civilizacija apėmusi Romos miesto valdomas teritorijas nuo VI a.pr.m.e. iki V-VI a. Tuo metu Romos valstybės valdymo forma keitėsi nuo karalystės į respubliką ir galiausiai imperiją.
Civilizacijos saulėlydžiu laikomas Romos imperijos žlugimas 476 metais. Senovės Roma pasižymėjo karingumu ir imperialistine politika. Valdant imperatoriui Trajanui (98 – 117) valstybės plotas siekė nuo dabartinės Škotijos iki Artimųjų Rytų.
Romos miestas susiformavo pelkėtoje lygumoje, ribojamoje Kapitolijaus, Palatino ir Kvirinalo kalvomis. Kultūriškai besiformuojanti civilizacija patyrė didžiulę etruskų ir senovės graikų įtaką.
Senovės Roma padarė labai stiprią įtaką vėlyvesnės Krikščioniškosios Vakarų civilizacijos formavimuisi.
Turinys |
[taisyti] Periodizacija
Senovės Romos istorija dažniausiai skirstoma į tris etapus pagal valdymo formą.
- Karalių laikotarpis (753–510/508 pr. m. e.)
- Respublika (509/508–30/27 pr. m. e. (pagal vieną iš interpretacijų))
- Imperija (30/27 pr. m. e. – 476). 30 m.pr.m.e. vainikuotas pirmasis imperatorius Gajus Julijus Oktavianas Augustas.
[taisyti] Kultūra
Romos imperija stipriai paveikė ne tik savo valdomas teritorijas, bet ir aplinkines šalis. Žymiausiais romėnų poetais ir rašytojais laikomi Ciceronas ir Vergilijus. Romėnai pasiekė aukštų pasiekimų architektūroje, statė didelius pastatus, akvedukus, akmeninius tiltus ir kelius. Dalis jų išlikę iki šių dienų.
Svarbi populiariosios romėnų kultūros dalis buvo gladiatorių kautynės, kurios buvo panašios į dabartinį sportą, tačiau kautynių metu dažnai buvo kaunamasi iki mirties. Tarp pramogų populiarios buvo ir žirgų traukiamų vežimų lenktynės.
Pagrindinis piniginis vienetas buvo denarai (monetos).
[taisyti] Romėnų teisės filosofija
Romoje didelę įtaką politikai turėjo ne filosofai, o juristai. Romėnų civilizacijos simboliu galėtų būti Antikos teisė. Romėnų teisės filosofija ne abstrakčiai svarstė, kas teisinga ir kas neteisinga, šitų sąvokų prasmę, bet svarstė praktišką teisingumo įsikūnijimą, to teisingumo, kurį sukūrė iš visų to meto tautų įstatymų padarę vieną universalią valstybės teisę.
Romėnams teisė (ius) ir įstatymas (lex) nesutampa, nors tokią klasikinę teisės sampratą romėnai turėjo ne visada. Įstatymus leido komicijus.
Lex data – teisė duota užkariautiesiems, nelabai jų atsiklausiant. Tai potvarkiai, duodami prokonsulų, prokuratorių nukariautoms tautoms, provincijoms.
