Gvinėjos įlanka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gvinėjos įlanka – Atlanto vandenyno dalis pietvakarių Afrikos pakrantėje. Istoriškai taip susiklostė, kad pietvakarių Afrikos krantas į šiaurę nuo įlankos vadinosi aukštutine Gvinėja, o į rytus – žemutine Gvinėja. Gvinėjos vardas davė pavadinimus ir trims valstybėms Afrikoje: Gvinėjai, Bisau Gvinėjai ir Pusiaujo Gvinėjai, taip pat ir Naujosios Gvinėjos salai pietryčių Azijoje.
Įlankos plotas 1,5 mln. km². Didžiausias gylis 6363 m. Šiaurės rytuose dalijasi į 2 įlankas – Biafros ir Benino. Gausu nedidelių vulkaninių salų (Biokas, San Tomė, Prinsipė). Didžiausi uostai: Abidžanas (Dramblio Kaulo Krantas), Akra, Tema, Sekondis ir Takoradis (visi – Gana), Lomė (Togas), Lagosas (Nigerija), Librevilis (Gabonas).
