Haredi judaizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Haredim judaizmas (חֲרֵדִי nuo harada – „baimė“, „drebėjimas“) – kraštutinės pakraipos ortodoksinis judaizmas, teologiškai pats fundamentaliausias ortodoksinis judaizmas.
Iš visų judaizmo atšakų haredim grieščiausiai laikosi 613 micvų, todėl jie yra labiausiai ortodoksalūs. Haredim dvasingumo nesinaudoja internetu, mobiliaisiai telefonais, neskaito laikraščių, nežiūri televizoriaus ir videofilmų ir pan. Haredim gyvenimo centrą sudaro Tanacha(Šventasis raštas).
