Henriko Latvio kronika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Livonijos Kronika, parašyta vokiečių, latvių ar latgalių kilmės, dvasininko Henriko Latvio, apima laikotarpį nuo pirmojo Livonijos vyskupo Meinardo atsikėlimo į Livoniją iki 1226 m., kai Kalavijuočių ordinas užkariauja visą Estiją.
„Livonijos kronika“, parašyta lotynų kalba, aprašo, kaip ordinas ir vyskupai užkariauja lyvių, latgalių, sėlių žemes, daug vietos skiriama kovoms su estais ir jų užkariavimui. Kronikoje minimos ir ordino kovos su žiemgaliais, rusų kunigaikščiais, lietuviais bei veržimasis į jų žemes.
Kronikoje dažnai šališkai stengiamasi nutylėti apie vokiečių pralaimėjimus ir nuostolius, išpučiamos ordino pergalės. Kronika stengiasi pirmiausia akcentuoti vyskupo Alberto veiklą ir nuopelnus krikštijant estus ir baltus, juo labiau, kad ji ir parašyta vyskupo užsakymu.
Šią kroniką papildo iš dalies tuos pačius įvykius aprašanti Eiliuotoji Livonijos kronika.
