Hiodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skandinavų mitologijoje Hiodas – aklas tamsos ir žiemos dievas, dievų Odino ir Frigės sūnus, Baldro brolis. Dėl Lokio klastos Hiodas tapo savo brolio žudiku. Pagal „Vyriasniają“ ir „Jauniasniają Edas“, Frigė sužinojusi, kad jos sūnui gresia pavojus prisaikdino visus pasaulio gyvūnus ir augalus, kad šie nepadarys žalos Baldrui, išskyrus amalą, kurio nepastebėjo ir šis nedavė priesaikos. Dievai stebėdamiesi mėgino įvairius ginklus ir matė, kad jie negali padaryti jokios žalos Baldrui. Tačiau klastingasis dievas Lokis sužinojo, kad su amalo pagalba galima užmušti Baldrą. Žaidimo metu aklam Baldro broliui Hiodui į ranką įdėjo amalą ir šis pats to nenorėdamas nužudė Baldrą. Vėliau Odinas su milžine Rinde susilaukė keršytojo dievo Valio, kuris per vieną dieną užaugo ir užmušė Hiodą. Dievai Lokį taip pat nubaudė, jis buvo sukaustytas iki pat ragnaroko.
 |
Skandinavų mitologija |
|
Dievai: Asai, Vanai ir Dysės | Fantastinės būtybės: Milžinai, Nykštukai, Elfai Asai: Odinas | Toras | Lokis | Tiras | Baldras | Forsetis | Bragis | Vilis | Vydaras Vanai: Njordas | Skadi | Frėja | Freiras | Gerda | Gulveiga | Kvasis | Litiras | Mimis | Nerta |
