Holografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Holograma MIT muziejuje (JAV).

Holografija (graikiškai holos – visas, graphe – rašymas) – šviesos bangų struktūros užrašymo ir atkūrimo metodas, pagrįstas koherentinių (vienodų bangos ilgių, dažnių ir pastovaus fazių skirtumo bangos) šviesos bangų difrakcija ir interferencija. Netiesiogiai holografiją galima vadinti trimate fotografija. Ši technika taip pat naudojama kaupti, atkurti ir apdoroti informacijai.

Holografija įrašo ir atkuria visą informaciją apie objekto išsklaidytas šviesos bangas (sklidimo kryptį, amplitudę, fazę, bangos ilgius, poliarizaciją). Iš hologramos atkurtos šviesos bangos sukuria realaus daikto menamą vaizdą – matomas erdvinis objekto atvaizdas, arti ir toli esantys daiktai matomi vienodai ryškiai. Keičiant stebėjimo vietą galima stebėti įvairias objekto detales.

Hologramos gali būti ir natūralių spalvų.

[taisyti] Istorija

Holografijos idėją 1947 m. iškėlė vengrų fizikas Denisas Gaboras (Dennis Gabor) ir už tai 1971 m. buvo apdovanotas Nobelio premija.

Naują įkvėpimą holografija gavo 1960 m. metais, kai buvo išrastas lazeris – koerentinės šviesos šaltinis. Pirmoji holograma, kurioje pavaizduoti trimačiai objektai, užrašyta 1963 m. JAV mokslininkų Emmett Leith ir Juris Upatnieks, bei 1962 m. Tarybų Sąjungos mokslininko Jurijaus Denisjuko (Юрий Денисюк).

[taisyti] Hologramos sąvybės

Pagrindinės hologramos (holografijos produkto) sąvybės:

Bet kuris hologramos gabalėlis turi visą informaciją apie objektą. T.y., sudaužius ar kitaip padalinus hologramos plokštelę, kiekvienoje jų bus matomas visas užrašyto objekto atvaizdas, tačiau pablogės hologramos kokybė ir skyra.
Hologramas galima stebėti ir prie kito bangos ilgio, tačiau skirsis objekto matmenys (pavyzdžiui, vadinamosios tūrinės hologramos užrašomas tam tikro bangos ilgio lazerio šviesa, tačiau vaizdas gali būti atstatomas ir prie paprastos baltos šviesos lemputės).
Holograma gaunama tūrinis (arba trimatis) vaizdas, nes registruojama tiek bangos amplitudė, tiek fazė.

[taisyti] Holografijos principas

Holograma gaunama fotografinėje plokštelėje įrašant interferencinius vaizdus, kurie susidaro susikirtus apšviečiamo objekto išsklaidytai šviesai su koherentine pamatine banga.

Vaizdas atgaminamas naudojant tą pačią pamatinę bangą, kuria apšviečiama holograma. Ši banga sukuria difrakcines bangas, iš kurių viena yra užfiksuoto objekto išsklaidytos bangos kopija.

[taisyti] Skaitmeninė holografija

Pagrindinis straipsnis: Skaitmeninė holografija

Skaitmeninė holografija – tai holografija, kai hologramos užrašomos naudojant CCD kameras ir kompiuterius. Kadangi vaizdai atkūriami taip pat komiuteriais, skaitmeninė holografija gali būti panaudota, pavyzdžiui, apskaičiuoti objekto paviršiaus nelygumams ar stebėti greitai kintančius procesus.