Tarybų Sąjunga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (rusiškai Союз Советских Социалистических Республик, trumpiau Tarybų Sąjunga arba Sovietų Sąjunga) – valstybė, gyvavusi nuo 1922 metų gruodžio 30 d. iki 1991 gruodžio 25 d. (šią dieną atsistatydino Tarybų Sąjungos Prezidentas Michailas Gorbačiovas)
|
|||||
![]() |
|||||
Gyvavimo laikotarpis | 1922 – 1991 | ||||
Valstybinė kalba | Oficialiai valstybinės kalbos nebuvo. Faktiškai – rusų | ||||
Sostinė | Maskva | ||||
Plotas - Iš viso |
22 402 200 km2 |
||||
Gyventojų - Iš viso (1991) - Tankis |
293 047 571 13/km² |
||||
Valiuta | Rublis | ||||
Laiko zona | UTC +3 iki +11 | ||||
Valstybinis himnas | Tarybų Sąjungos himnas | ||||
Interneto kodas | .su |
Tarybų Sąjunga vakaruose ribojosi su Rumunija, Vengrija, Čekoslovakija, Lenkija, Baltijos jūra, Suomija, Norvegija bei – (de jure) – su Lietuva, Latvija ir Estija; šiaurėje – Barenco jūra, Karos jūra, Laptevų jūra ir rytų Sibiro jūra; rytuose – Ochotsko jūra, Beringo jūra ir Ramiuoju vandenynu; pietuose – Šiaurės Korėja, Kinija, Mongolija, Afganistanu, Iranu ir Turkija. Tarybų Sąjungos teritorija apėmė 22,4 mln. kvadratinių kilometrų (apie šeštadalį žemės sausumos).
Turinys |
[taisyti] Respublikos
Nuo 1956 metų Tarybų Sąjungą sudarė ar jos okupuotos buvo 15 respublikų:
- Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika (1918-1991)
- Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Armėnijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Azerbaidžiano Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Gruzijos Tarybų Socialistinė Respublika (1922-1991)
- Turkmėnijos Tarybų Socialistinė Respublika (1925-1991)
- Uzbekijos Tarybų Socialistinė Respublika (1925-1991)
- Tadžikijos Tarybų Socialistinė Respublika (1929-1991)
- Kazachijos Tarybų Socialistinė Respublika (1936-1991)
- Kirgizijos Tarybų Socialistinė Respublika (1936-1991)
- Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1991)
- Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1990)
- Latvijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1990)
- Estijos Tarybų Socialistinė Respublika (1940-1990)
1940-1956 taip pat egzistavo Karelijos-Suomijos Tarybų Socialistinė Respublika.
1919 metais egzistavo ir Lietuvos-Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika (Litbelas), kuriai keletą mėnesių priklausė ir Vilniaus kraštas.
1922-1940 metais Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija buvo apjungtos į vieną Užkaukazės Tarybų Federacinę Socialistinę Respubliką.
[taisyti] Istorija
- Pagrindinis straipsnis: TSRS istorija
Po Spalio revoliucijos, bolševikų valdoma Sovietų Rusija ilgai buvo didžiųjų valstybių nepripažįstama, tačiau pasibaigus pilietiniam karui situacija pasikeitė.
Sąjungos pradžia – 1923 metų liepos 6 d., kai Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika, Užkaukazės SFRS, Baltarusijos SSR ir Ukrainos SSR pasirašė sąjungos aktą.
1934 m. rugsėjo 18 d. Sovietų Sąjunga buvo priimta į Tautų Sąjungą.
XX a. trečiajame dešimtmetyje įvesti penkmečio planai, kolchozai.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Stalino valdžia pasirašė nepuolimo sutartį su nacių Vokietija, o taip pat pasidalino įtakos sferomis Europoje. Pagal padalijimo sutartis SSRS atiteko ir Lietuva, kuri kartu su Latvija ir Estija buvo okupuotos 1940 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais.
1941 metais Vokiečiams sulaužius sutartį, Sovietų Sąjunga įsitraukė į karą. Po karo prasidėjusiame Šaltajame kare Sovietų Sąjunga buvo viena pagrindinių konfliktuojančių šalių.
1985 m. į valdžią atėjus Michailui Gorbačiovui, prasidėjo reformos (glasnost, perestroika), užbaigusios Šaltąjį karą bei privedusios prie taikaus valstybės suirimo. Valstybė galutinai iširo 1991 metų gruodį – gruodžio 1 dieną ukrainiečiai referendume pasisakė už nepriklausomybę, gruodžio 8 dieną pasirašytas Belovežo susitarimas, gruodžio 21 dieną pasirašyti Alma Atos protokolai ir įkurta NVS, gruodžio 25 dieną atsistatydino TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, o gruodžio 31 dieną valstybė galutinai nustojo egzistuoti.
[taisyti] Pastabos
Apie Tarybų Sąjungos atominį ledlaužį skaitykite NS Sovetskij Sojuz.