Inventorizacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Inventorizacija – materialinių ir nematerialinių vertybių faktinis sutikrinimas su apskaitos duomenimis.
Inventorizacija greičiausiai pats seniausias apskaitos elementas. Žmogus visados buvo linkęs perskaičiuoti savo turimą turtą ir to pagrindu planuoti savo tolimesnius veiksmus. Lietuvoje valstybinėms įstaigoms nurodyta inventorizuoti savo turimą turtą, išskyrus pinigines lėšas kasoje ir griežtos atskaitomybės blankus, periodiškai kiekvienais metais ir nustatytu laikotarpiu. Pinigines lėšas kasoje ir griežtos atskaitomybės blankus kiekvieną mėnesį. Atlikti inventorizaciją sudaroma komisija. Dažniausiai inventorizacijai atlikti sudaryta komisija gauna materialiai atsakingo asmeniui priskirto turto aprašą. Pagal jį sutikrina pas materialiai atsakingą asmenį turimą turtą. Kitu atveju inventorizacinė komisija surašo pas materialiai atsakingą asmenį turimą turtą ir jį sutikrina su apskaitoje turimu materialiai atsakingam asmeniui priskirto turto aprašu.
Inventorizacija atliekama po stichinių nelaimių, perduodant materialines vertybes kitam materialiai atsakingam asmeniui, vagystės, piktnaudžiavimo atvejais, atliekant auditą, teismo reikalavimu ir kitais atvejais, kai reikia sutikrinti turimą turtą su apskaitos duomenimis.
Kitose valstybėse, kaip Italijoje tiek daug dėmesio į inventorizaciją nekreipiama. Inventorizuojama dalis turto, nenustatytu laikotarpiu.
