Apskaita
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apskaita – ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus.
Apskaitos svarbiausi elementai yra:
- Dokumentavimas
- Inventorizacija
- Sąskaitos
- Dvejybinis įrašas
- Įkainojimas
- Kalkuliacija
- Balansas
- Atskaitomybė
[taisyti] Istorija
Plačiau skaitykite Apskaitos istorija, Apskaitos istorija Lietuvoje
Apskaitos atsiradimą sąlygojo įvairių daiktų kaupimas, darbų planavimas ir organizavimas. Neaišku kokius skaičiavimus galima vadinti apskaita. Manoma, kad finansiniais ir kitas operacijas pradėta registruoti prieš 4000 metų, o įvairūs apskaitos būdai į Europą atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir arabų šalių.
Labai didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas. Plėtojantis ūkiui atsirado raštas, skaičiai ir pati apskaita. Apskaita ir organizacinis darbas neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas ir sisteminimas sudaro galimybes priimti sprendimus, duoti nurodymus ir kontroliuoti jų vykdymą.
Apskaita labai išsiplėtojo antikos laikais. Daugiausiai duomenų yra išlikę apie apskaitą senovės Graikijoje ir Romos imperijoje. Ta pat išlikę duomenų apie apskaitą ir iš kitų antikos valstybių.
Žlugus Romos imperijai žlugo vergovė ir klestėję amatai. Kartu suprastėjo ir išvystyta apskaita. Maždaug apie XI – XV a. amatai atsiskyrė nuo žemės ūkio ir pradėjo plėtotis miestai, prekyba, amatai ir pinigų sistema ir to pasėkoje apskaita, pradėtas naudoti dvejybinis įrašas.
Feodalizmo laikotarpyje pradėta naudoti arabiška skaičių sistema, knygų spausdinimo išradimas skatino apskaitą. Sparčiai tobulėjo apskaitos knygos ir jose daromų įrašų technika.
Pirmą kartą užsiminta apie dvejybinį įrašą Luko Pačiolio 1494 m. Venecijoje išleistoje knygoje „Suma de aritmetica, geometria, proportion et proportionalita“ (Aritmetikos, geometrijos, mokymo apie proporcijas ir santykius suma). Jos vienuoliktame skyriuje „Traktatas apie sąskaitas ir įrašus“ aprašyti bendri apskaitos vedimo principai, kurie neprarado aktualumo ir šiais laikais.
Apskaitos raida Lietuvoje kiek vėlavo. Lietuvoje feodalizmo laikotarpiu plačiai buvo atliekami įvairių daiktų, žemės o galiausiai ir žmonių surašymai. Taip pat apskaitydavo duoklę ir valstiečių atidirbtas dienas.
Ypač plačiai įsiplėtojo apskaita kapitalizmo laikotarpyje. Tai sąlygojo paaštrėjusi konkurencija, įmonių stambėjimas ir gamybos sudėtingumas. Taip pat apskaitos vedimas pradėtas kompiuterizuoti.
