Iranėnų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Iranėnų kalbos – indoeuropiečių šeimos indo-iranėnų kalbų šakos kalbos. Šiomis kalbomis daugiausia kalbama Irane, Afganistane ir Pakistane bei kaimyninėse šalyse, taip pat emigrantų bendruomenėse kitose šalyse.

[taisyti] Klasifikacija

• Vakarų iranėnų
  • Pietvakarių
    • Persų kalba, Dari ir tadžikų kalba (dažnai laikomos vienos kalbos variantais), taip pat senoji persų ir vidurinė persų kalbos
    • Tatų kalba (vartojama Dagestane; taip pat kalnų žydų kalba)
  • Šiaurės vakarų
    • Kurdų kalba ir jos tarmės
    • Partų kalba (išnykusi)
    • Medų kalba (išnykusi)
    • Gilianiečių kalba
    • Beludžių kalba
    • Talyšų kalba
• Rytų iranėnų
  • Šiaurės rytų
    • Avesta (išnykusi)
    • Chorezmo kalba (išnykusi)
    • Baktrų kalba (išnykusi)
    • Sogdų kalba (išnykusi) ir iš jos kilusi jagnobų kalba
    • Skitų, sarmatų, alanų kalbos (išnykusios) ir iš jų kilusi osetinų kalba
  • Pietryčių
    • Puštūnų kalba (Afganistane vadinama afganų kalba), sakų kalba (išnykusi)
    • Pamyro kalbos (kartais klaidingai vadinamos kalnų tadžikų arba Pamyro tadžikų kalbomis)