Iskolato Respublika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iskolato Respublika, arba (neoficialioje vartosenoje) „Latgalos (Sovietų) Respublika“ (latvių k. Iskolata Republika), nuo 1917 m. gruodžio 31 d. iki 1918 m. vasario pab. dab. Rytų Latvijoje, t.y. kaizerinės Vokietijos neokupuotoje etninės Latvijos dalyje egzistavusi bolševikinės Rusijos (RSFSR) autonominė respublika, valdyta Valmieros m. nuo 1917 m. gruodžio 31 d. veikusios iš Latvijos komunistų sudarytos marionetinės „vyriausybės“, t.y. vad. Iskolato (latvių k. Iskolats, – iš rus. Ispolnitel'nyj komitet Soveta rabočich, soldatskich i bezzemel'nych krest'janskich deputatov Latvii – „Latvijos darbininkų, kareivių ir bežemių valstiečių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas“; pirm. Fricis Rozinšas). Likviduota 1918 m. vasario pab., Vokietijos kariuomenei užėmus visą Rytų Latviją (Iskolatas, kuris tada buvo evakuotas į Maskvą, savo veiklą nutraukė 1918 m. kovą).
