Islandijos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pilietinė Islandijos vėliava. Proporcijos: 25:18

Valstybinė Islandijos vėliava. Proporcijos: 37:18)

Valstybinė Islandijos vėliava. Proporcijos: 37:18)

Prezidento Islandijos vėliava. Proporcijos: 37:18)

Ankstesnė neoficiali vėliava Hvítbláinn, naudota islandų respublikonų apie 1900. Labai panašų dizainą vėliau pritaikė Šetlando salos.

Islandijos vėliava – mėlyname stačiakampiame fone raudonas skandinaviškas kryžius, aprėmintas balta fimbra.

Oficialiai aprašyta įstatyme Nr. 34, kuris buvo priimtas 1944 birželio 17, nepriklausomybės dieną.

Pilietinė islandų vėliava yra mėlyna kaip dangus su sniego baltumo kryžiumi ir liepsnojančiai raudonu kryžiumi viduje balto kryžiaus. Kryžiaus atšakos tęsiasi iki pat vėliavos krašto. Jų jungtinis plotis yra 2/9, raudono kryžiaus 1/9 viso vėliavos pločio. Mėlyni plotai yra stačiakampiai, jų kraštinės yra lygiagrečios viena kitai, išoriniai stačiakampiai yra tokio pačio pločio kaip ir vidiniai (tie, kurie arčiau kabinimo vietos), bet dvigubai ilgesni. Pločio ir ilgio santykis 18:25.

Valstybinė vėliava (Tjúgufáni) skiriasi nuo pilietinės: išoriniai stačiakampiai tris kartus ilgesni nei pakėlimo pusės ir praskelti gale, nukirpti tiesiai nuo kraštinių kampų link centro. Kampai iškirpti taip, kad raudonas kryžius lieka vertikalus.

Tautinės islandų vėliavos ir valstybės ženklo įstatymas

[taisyti] Istorija

Pilietinė Islandijos vėliava neoficialiai buvo naudojama nuo 1913. Oficialiai priimta 1915 birželio 19, tam, kad reprezentuotų Islandijos teritoriją Danijos sudėtyje ir buvo naudojama jūroje nuo 1918 gruodžio 1. 1944 tapo nepriklausomos respublikos simboliu. Kaip ir kiti skandinaviški kryžiai, jis buvo paremtas Danijos vėliava. (Ji taip pat naudoja atvirkštines spalvas nuo Norvegijos vėliavos, šalimi, su kuria Islandija turi giminingus ryšius).