Lietuvos vėliava

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lietuvos tautinė vėliava oficialiai buvo naudojama tarpukario nepriklausomybės metais, sovietų okupacijos metu buvo uždrausta ir vėl pripažinta 1989 m. kovo 20 d.

Turinys 1 Aprašymas 2 Istorija 3 Vėliavos iškėlimas 4 Nuorodos

[taisyti] Aprašymas

Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava, audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos.

Iškeliant Lietuvos valstybės vėliavą vertikaliai, kairėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje – žalia, dešinėje – raudona.

Lietuvos valstybės vėliava turi būti 1 metro pločio ir 1,7 metrų ilgio, o vėliavos kotas – 3,4 metro ilgio. Vėliava ar jos atvaizdas gali būti ir kitokių matmenų, tačiau visada vėliavos pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5, o vėliavos ilgio ir vėliavos koto ilgio santykis – 1:1,7.

[taisyti] Istorija

Nuo XVIII a. pabaigos Europoje įsivyravo tendencija valstybėms susikurti nacionalines vėliavas, kurios paprastai būdavo įvairių spalvų juostų deriniai.

Nuo XIX a. antrosios pusės Lietuvos vėliavų projektų, tarp jų ir dabartinės – geltonos, žalios, raudonos, – sukurta ir gausiose lietuvių kolonijose JAV.

Pirmą kartą tai, kokia turėtų būti tautinė vėliava pačioje Lietuvoje, svarstyta Didžiajame Vilniaus Seime 1905 m. Jonas Basanavičius prieš pat šį visuomenės atstovų susirinkimą pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tačiau dėl neigiamų asociacijų su tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusias raudono lauko vėliavas daugeliui visuomenės veikėjų LDK vėliava neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis. Be to, J. Basanavičiaus pasiūlymas daug kam buvo nepriimtinas, nes Vytis raudoname lauke visada buvo valstybės vėliava.

Rimtos diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 m. Lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime pas J. Basanavičių nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tam pritarė ir JAV lietuviai. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri.

Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas – archeologo Tado Daugirdo, kuris daugiau nei kiti vėliavų kūrėjai buvo susipažinęs su heraldika. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvų įvesti ploną geltonos spalvos juostą, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos galutinai nieko nenusprendė, bet pavedė tai išspręsti sudarytai Lietuvos Tarybos komisijai, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas. Komisija nusprendė A. Žmuidzinavičiaus vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona spalva.

Galutinai Komisijos priimtame 1918 m. balandžio 19 d. Lietuvos vėliavos projekte yra trys vieno pločio horizontalios juostos – geltona, žalia, raudona. 1918 m. Lietuvos Taryba patvirtino šį projektą laikinąja Lietuvos valstybės vėliava.

1922 m. pirmojoje Lietuvos valstybės Konstitucijoje ir 1928 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta viena valstybės vėliava – geltonos, žalios, raudonos spalvos junginys

1940 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas vietoje trispalvės valstybine paskelbė raudoną vėliavą su auksiniu pjautuvu ir kūju kairiajame kampe (nuo 1953 m. – raudoną–baltą–žalią su pjautuvu ir kūju kairiajame kampe).

Okupaciniu laikotarpiu įvairiomis progomis (ypač vasario 16 d.) žinomų ir nežinomų disidentų tautinė trispalvė kai kuriuose objektuose, viešose vietose būdavo iškeliama slapta kaip pasipriešinimo režimui ženklas.

1988 m. vasarą visuomenės disidentų organizacijos, taip pat Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (vėliau – Sąjūdis), ėmė viešai naudoti geltoną–žalią–raudoną vėliavą, kuri buvo laikoma tautine, nes dar egzistavo oficiali Lietuvos TSR vėliava – raudona–balta–žalia, kairiajame kampe turinti pjautuvą ir kūjį.

1988 m. lapkričio 18 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo dešimtoji sesija pakeitė LTSR Konstituciją ir pripažino geltoną–žalią–raudoną vėliavą valstybės vėliava. 1989 m. sausio 25 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas remdamasis tarpukario valstybės vėliavos pavyzdžiais patvirtino jos spalvas – geltona, artima oranžinei, sodriai žalia ir raudona, artima purpurinei.

Tuo metu dar nebuvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Lietuva pirmoji iš „sąjunginių respublikų“ atkūrė savo istorinę vėliavą. Sprendimas dėl vėliavos keitimo galiojo TSRS, todėl Maskvoje lietuviška trispalvė kabėdavo šalia kitų „sąjunginių respublikų“ vėliavų. Kadangi visų jų viršuje buvo raudona spalva, vėliavas kabinę darbininkai ne kartą yra suklydę ir pakabinę apverstą lietuvišką trispalvę.

1992 m. Lietuvos Respublikos piliečių referendumu priimtos dabar galiojančios Konstitucijos 15 straipsnis taip pat nustato, kad „valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona”.

[taisyti] Vėliavos iškėlimas

Valstybinė vėliava Lietuvos Respublikoje iškeliama šiomis dienomis:

• Sausio 1 d. – Lietuvos vėliavos dieną;
• Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų dieną;
• Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
• Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
• Kovo 29 d. – Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
• Gegužės 1 d. – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
• Gegužės 9 d. – Europos dieną;
• Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
• Birželio 15 d. – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
• Liepos 6 d. – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
• Liepos 15 d. – Žalgirio mūšio dieną;
• Rugpjūčio 23 d. – Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
• Rugpjūčio 31 d. – Laisvės dieną;
• Rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
• Spalio 25 d. – Konstitucijos dieną;
• Lapkričio 18 d. – Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną;
• Lapkričio 23 d. – Lietuvos karių dieną.

(Pagal 1997 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 928)

[taisyti] Nuorodos

• Lietuvos vėliavos
• Lietuvos vėliavos istorija
• LR Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas