Japonijos imperatorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Chrizantemos žiedas – imperatoriaus simbolis, kartu naudojamas ir kaip Japonijos herbas

Japonijos imperatorius (jap. 天皇 tennō) – Japonijos valdovų titulas, o kartu ir dinastija. Tai – seniausia šiuo metu valdanti dinastija pasaulyje, ir ilgiausia per visą istoriją. Dabartinis valdovas yra Imperatorius Akihito, 125-asis valdovų sekoje.

[taisyti] Kilmė, legendos

Anot legendų, Imperatorių dinastija kilo iš saulės deivės Amaterasu.

[taisyti] Kultas

[taisyti] Vardai ir kreipiniai

[taisyti] Titulo kilmė

Seniausieji Japonijos imperatoriai buvo vadinami japoniškos kilmės žodžiu 大君 ookimi (t.y. „didysis vadovas“). Nuo 7 a pradėtas vartoti dabartinis titulas: 天皇 tenno, kuris kilęs iš kinų kalbos ir reiškia „dangaus imperatorius“. Kinijoje imperatoriai tituluojami titulu huangdi.

Vakaruose paplitęs ir imperatoriaus įvardijimas kaip mikado, tačiau šis terminas nėra teisingas, Japonijoje nevartojamas.

[taisyti] Imperatoriaus vardai

Imperatoriai gauna keletą vardų:

Vaikystės vardas – jam būdinga pabaiga mija. Pvz., dabartinio imperatoriaus vaikystės vardas yra Cugu-no-mija.
Tikrasis vardas – Tradiciškai tokie vardai berniukams baigiasi -hito, o mergaitėms – -ko. Pvz., dabartinio imperatoriaus vardas yra Akihito. Jo anūkės – Aiko. Šis vardas Japonijoje nėra tinkamas kreiptis ar vadinti imperatorių, nes pabrėžia jo žmogiškąją prigimtį. Nepaisant to, netolimos praeities imperatoriai Vakaruose dažniausiai vadinami šiais vardais (pvz., Imperatorius Akihito, Imperatorius Hirohito ir pan.).
Pomirtinis vardas – suteikiamas Imperatoriui po mirties. Tai ir būna oficialus vardas, kuriuo imperatoriai dažniausiai vadinami istorijoje. Paskutiniųjų valdžiusių imperatorių vardai buvo suteikiami pagal jų devizus. Pvz., Imperatoriaus Akihito tėvo valdymo devizas buvo Šiova. Toks vardas jam ir suteiktas po mirties – jis tapo imperatoriumi Šiova.

Kol imperatorius gyvas ir neturi pomirtinio vardo, jis dažniausiai tituluojamas tiesiog „Jo šviesybė imperatorius“ (jap. 天皇陛下 tennō-heika), arba „Jo šviesybė dabartinis aukščiausias“ (jap. 今上陛下 Kinjō Heika).

[taisyti] Imperatoriaus sutuoktinė

Nuo senovės imperatorius galėjo turėti tik vieną sutuoktinę, tituluojamą 皇后 kōgō, t.y. „imperatorienė“. Greta jos buvo įteisintos ir sugulovės, kurių vaikai galėdavo paveldėti sostą, jeigu imperatorienė neturėdavo vaikų.

[taisyti] Imperatoriškosios šeimos titulai

Panašiai kaip imperatorius, tris vardus gauna visi imperatoriškosios šeimos nariai. Prie jų pridedami dar ir titulai:

皇太子 Kotaiši – imperatoriškasis princas
親王 Šinno – princas
内親王 Naišinno – princesė
Šeimos narių sutuoktinėms prie vyro titulo pridedama galūnė 妃 hi. Pvz., – kotaišihi – imperatoriškojo princo žmona.

Kreipinys į imperatoriškosios šeimos narius ne imperatorius yra 殿下 denka. Pvz., Mako naišinno denka