JAV doleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

5 dolerių kupiūra

JAV doleris – oficiali JAV valiuta. JAV doleris taip pat yra plačiai naudojamas kaip rezervinė valiuta už JAV ribų. Šiuo metu JAV dolerių emisiją kontroliuoja Federalinė Rezervų sistema. Dažniausiai naudojamas JAV dolerio simbolis yra perbraukta S raidė ($).

ISO 4217 standartu nustatyta JAV dolerio santrumpa yra USD, tačiau Tarptautinis valiutos fondas naudoja ir santrumpą US$. 1995 m. cirkuliacijoje buvo apie 380 milijardų (380 G$) grynųjų JAV dolerių, o 2004 m. pavasarį net 700 milijardų (780 G$). Du trečdaliai šios sumos buvo už JAV ribų.

Laisvoje apyvartoje naudojami tokių nominalų banknotai:

1 doleris
2 doleriai
5 doleriai
10 dolerių
20 dolerių
50 dolerių
100 dolerių

[taisyti] Istorija

1918 m. 1000 dolerių kupiūra

Olandų ir kiti Šiaurės Amerikos kolonizatoriai vietoj vietinės valiutos naudojo talerius. Po JAV nepriklausomybės paskelbimo taleriai buvo išrinkti naudoti vietoje vietinės nacionalinės valiutos, bet buvo nuspęsta juos padaryti nepriklausomus nuo Nyderlandų valiutos rezervo fondo.

Su laiku vietinės valiutos tarimas pasikeitė į doleris. Pirmi doleriai, kaip ir taleriai buvo sidabrinės monetos. Paskui atsirado popierinės asignacijos (banknotai, kupiūros). Jie iš karto buvo atspausdinti žalsvos (nors daugiau pilkos) spalvos.

Popierinių dolerių dizainas kelis kartus keitėsi. Paskutinį kartą XX a. 90 – aisiais metais, kai buvo pakeistas išorinis 100 dolerinių kupiūrų vaizdas.

Anksčiau spausdintos 500, 1 000, 5 000, 10 000 ir 100 000 dolerių nominalų kupiūros, jos daugiausiai buvo naudojamos atsiskaitymams tarp bankų ir nusikalstamo pasaulio grupuočių. 1936 m. buvo sustabdytas jų spausdinimas, o 1969 m. išimti iš apyvartos JAV prezidento Ričardo Niksono įsakymu.

Iki 1900 m. dolerį buvo galima laisvai keisti į auksą ir sidabrą, nuo 1900 iki 1934 m. – tik į auksą (1,67 g. už dolerį). Nuo 1934 iki 1975 m. dolerius pakeisti į auksą galėjo tik kitų valstybių vyriausybės (jo vertė 1934-1972 m. – 0,88865 g. už dolerį, 1972-1975 m. – 0,81853 g. už dolerį). Nuo 1975 m. dolerio vertė nebėra surišta su auksu.

[taisyti] Etimologija

„Doleris“ kiles iš žodžio „Joahimstaler“, XVI a. monetos pavadinimo, kurią kaldino prie sidabro šachtos Joahimstale, dabartinėje Čekijos teritorijoje. „Joahimstal“ reiškia „Joahimo slėnis“. Greitai „Joahimstal“ sutrumpintas iki „talerio“, o danai perdavė šitą žodį kaip „daler“. Anglai išvertė į labiau jiems priimtiną pavadinimą „dollar“.

Žodžiais „taleris“ ir „doleris“ vadintos skirtingų laikų skirtingos monetos. Kolonijinėje Amerikoje taip vadino 8 realų sidabrinę monetą, kuri plačiai buvo naudojama net po XVIII a. revoliucijos. Kai JAV vyriausybė nusprendė 1785 m. įvesti savo valiutą, tai pagrindu tapo doleris. Pirmi doleriai pradėti kaldinti 1794 m. iki tol buvo ispaniškos monetos.

Žodžiai „baksas“ ar „baksai“ kilę iš angliško žodžio „baksinas“ – briedžio kailis. Šitie kailiai buvo vieną iš pagrindinių prekių prekiaujant su indėnais. Indėnai atvažiuodavo į baltųjų gyvenvietes, kad apkeisti kailius į reikalingus jiems daiktus (šautuvus, šovinius, druską, instrumentus, „ugninį vandenį“ ir t. t.) ir baltasis prekiautojas sakydavo kainą briedžio kailiais. Paskui tas žodis pradėtas naudoti kaip žargoninis dolerio pavadinimas. Kita žodžio „baksas“ atsiradimo versija, tai angliškas žodis „sawbuck“ (ožys malkoms pjauti), į kuriuos buvo panašus romėniškas X pavaizduotas kitoje pusėje pirmos 100 dolerių kupiūros išleistos 1861 m.

Dar viena versija yra ta, kad pavadinimas „baksas“ kilęs nuo dolerio kitoje pusėje esančios spalvos.

Iki 1861 metų JAV faktiškai neturėjo vieningų pinigų. Dauguma stambesnių piniginių operacijų buvo vykdomos per privačius bankus ar „skambią monetą“ (šis terminas apima ir sidabrinius bei auksinius luitus). Trumpalaikes, greitai išperkamąsias obligacijas „Treasury Notes“, leidžiamas JAV vyriausybės 1793-1861 m. pilnateisiais banknotais laikyti negalima. Po Pilietinio karo pradžios abejoms kariaujančioms pusėms prireikė gigantiškų pinigų sumų įvesti grynuosius. 1861 m. liepos 17 d. JAV kongresas priėmė aktą, įpareigojanti vyriausybę išleisti tais laikais astronominę pinigų sumą – 60 milijonų dolerių. Užsakymas buvo duotas Niujorko spausdinimo kompanijai „American Bank Note Co“. Įvertinant, kad liepos 17 d. aktas nurodė išspausdinti tik 5, 10 ir 20 dolerių kupiūras, tik galima įsivaizduoti, kokius didelius kiekius banknotų reikėjo pagaminti. Spaustuvininkai prie reikalo priėjo ūkiškai, jie pirma patikrino, kokios spalvos dažų daugiausia sandėliuose ir paaiškėjo, kad daugiausiai yra žalios.

Tokiu būdu buvo atspausdinti milijonai banknotų su žalia nugara. Liaudyje jie tuojau pat įgavo pavadinimą „Grinbekai“, nuo angliško „Greenbacks“ – „Žalia nugara“, kuris įsitvirtino prie visokių amerikietiškos valiutos pavyzdžių, nepriklausomai nuo jos spalvos. Paskui ir pati vyriausybė tęsė šitą tradiciją, ilgą laiką spausdino banknotus tik su žalia nugara. Tik 2004 m. 10, 20, ir 50 dolerių kupiūros pradėtos spausdinti kitų spalvų.