Jeronimas Ralys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jeronimas Ralys (1876 m. rugsėjo 28 d. Antapusinėje (Raseinių raj.) – 1921 m. gruodžio 17 d. Jonavoje) – gydytojas, prozininkas, vertėjas.

[taisyti] Biografija

1896 m. baigęs Šiaulių gimnaziją , įstojo į Maskvos universiteto medicinos fakultetą, dalyvavo lietuvių studentų slaptose draugijose, socialdemokratų veikloje. 1903 m. baigęs universitetą, dirbo Maskvoje, nuo 1908 m. – gydytojas Prienuose, Daujėnuose, Jonavoje, rūpinosi liaudies švietimu. 1914 m. mobilizuotas į kariuomenę, dirbo karo gydytoju Carycino epidemiologinėje ligoninėje. 1919 m. grįžo į Lietuvą, dirbo gydytoju Jonavoje.

Dar gimnazijos 5 klasėje pradėjo iš sen. graikų į lietuvių kalbą versti Homero epines poemas „Odisėja“ (išleista 1921 m.) ir „Iliada“ (vertimą užbaigė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, S. Talmantas ir P. Žadeikis, išleista 1930 m.). J. Ralio dėka poemos „Iliada“ ir „Odisėja“ į lietuvių kalbą buvo išverstos daug anksčiau, nei į kai kurias kitas pasaulio kalbas.

J. Ralys iš lenkų kalbos išvertė Danielio Defo „Robinzono gyvenimą ir jo nelaimes“ (1907 m.) ir kartu su Jurgiu Šlapeliu H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo trobelę“ (1914 m.). 1902 m. parašė apsakymą „Rykštės“. Bendradarbiavo „Ūkininke“, „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“.