Jurgis Šlapelis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Šlapelis (1876 m. balandžio 18 d. Galsiškiuose (Kupiškio raj.) – 1941 m. kovo 7 d. Vilniuje) – lietuvių kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija
Parengtas vyresniojo brolio, 1892 m. įstojo į Mintaujos gimnazijos IV klasę, bet 1896 m. spalio 14 d. už atsisakymą melstis rusiškai buvo pašalintas. 1897 m. Petrapilyje, eksternu išlaikęs brandos egzaminus, įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1906 m.
Nuo 1904 m. gyveno Vilniuje, o į Maskvą važinėjo tik egzaminų laikyti. 1906 m. Vilniuje su žmona Marija Piaseckaite įsteigė knygyną (Dominikonų g. 11), kuris tapo lietuvybės, vėliau – demokratijos mokykla. 2004 m. lapkričio 17 d. prie šio namo, kuriame iki 1949 m. veikė knygynas, atidengta lenta lietuviškos spaudos atgavimo 100-osioms metinėms paminėti.
Nuo 1905 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1905 m. – vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorių, su Peliksu Bugailiškiu, Antanu Purėnu ir kitais organizavo ginkluotą pastato apsaugą, kad jo neužpultų žandarai.
Išvengęs bausmės už politinę veiklą, pasinėrė į kultūrinį Vilniaus gyvenimą. Rinko tautosaką, 1909 m. nustatinėjo lietuvių kalbos normas.
1914 – 1918 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, kovojo Pirmojo pasaulinio karo frontuose. Grįžęs 1921 – 1932 m. mokytojavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, dėstė lotynų, lietuvių kalbas ir istoriją. Bendravo su Kazimieru Būga, Jonu Jablonskiu, Juozu Balčikoniu. Parengė Kristijono Donelaičio Raštus (1909 m.). Palaidotas Rasų kapinėse.
