Jonas Jackus Oginskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Jackus Oginskis, lenk. Jan Jacek Ogiński arba Jan Samuelowicz (Samuelewicz) Ogiński (1619-1684 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas.
[taisyti] Giminė ir dvarai
Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, tėvas Samuelis Levas Oginskis (1625–1695). Motina grafaitė Sofija Bielevičiūtė.
1645 m. vedė Aną Semaško (mirė 1657 m.), vaikai:
- Grigalius Antanas Oginskis (1654-1709 m.) ir
- Ana Oginska (1656-1752 m.), ištekėjo 1680 m. vyras grafas Kazimieras Tiškevičius.
1660 m. vedė dar kartą, antroji žmona Joana Teodora Naruševičiūtė. Vaikai
1648 m. J. J. Oginskiui atiteko Suričių dvaras Mstislavlio seniūnijoje. 1659 m. gavo Zazerzės polivarką Pinsko apskrityje. 1666 m. trejiems metams iš Trakų vaivados Mikalojaus Paco išsinuomojo Klicevo seniūniją. Dalyvaudamas politinėje ir karinėje veikloje sugebėjo sukaupti dideles valdas.
[taisyti] Biografija
Jį globojo Smolensko vaivada Jurgis Karolis Glebavičius. 1650 m. paskirtas Volkovysko vėliavininku. 1664-1665 m. Vilniaus pavaivadis, 1668-1672 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko raštininkas (notaras), 1672-1682 m. Mstislavlio vaivada, nuo 1682 m. LDK lauko etmonas, Polocko vaivada.
Dalyvavo Maskvos, kazokų, švedų ir bajorų tarpusavio karuose, išpirko iš totorių nelaisvės Boguslavą Radvilą. 1675 m. ir 1683 m. dalyvavo kovose su turkais.
