Vilnius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
- Apie kaimą Kupiškio rajone žr. Vilnius (Kupiškis).
| Vilnius | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  |
||||||||||||||||
| Valstybė: | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė: | Vilniaus miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2006): | 541 824 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vilnius – miestas Europos šiaurės rytuose, Lietuvos sostinė, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras.
Miestas įkurtas dviejų upių – Neries ir Vilnios santakoje. Manoma, kad Vilniaus vardas kilo nuo Vilnios upės vardo. Jo pirminis pavadinimas yra buvęs Vilnia.
Vilnius yra katalikų arkivyskupystės centras ir nuo 1579 m. universitetinis miestas. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, apimanti du miestus (Vilnių ir Grigiškes) ir tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).
Turinys |
[taisyti] Istorija
Sunku tiksliai nustatyti kada įsikūrė Vilniaus gyvenvietė – apie miesto įkūrimą byloja legenda. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose kunigaikščio Gedimino 1323 m. rašytame laiške Vokietijos miestams, kuriame jis kvietė vokiečius ir žydus keltis į Vilnių. 1387 m. kovo 11 d. Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teises. Miesto antspaude nuo seno vaizduotas šv. Kristoforas, esantis ir dabartiniame miesto herbe.
Tarp 1503 ir 1522 m. miestas buvo apjuostas siena su devyneriais vartais ir trim bokštais. 1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Vilnius taip pat tapo žydų kultūros Šiaurės Europoje centru. Šalia Maskvos ir Kijevo Vilnius dažnai vadintas Šiaurės Jeruzale.
1655 m. Vilnių pirmą kartą užgrobė Rusijos armija, plėšė jį, bažnyčiose kazokai laikė arklius.
Šiaurės karo metu (1702 ir 1707 m.) Vilnių buvo užėmusi švedų kariuomenė. XVIII a. miesto augimą stabdė dideli gaisrai 1737 m., 1745 m., 1747 m.
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo kaip ir visa Lietuva Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje. Po 1831 m. sukilimo Rusijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą kaip nacionalistinių jėgų židinį. Vilnius vystėsi kaip Rusijos gubernijos sostinė, tačiau turėjo ir regioninę reikšmę. XIX a. iki išaugant Minsko reikšmei Vilnius buvo baltarusių nacionalinio judėjimo centras. Svarbiausi baltarusių poetai ir rašytojai savo darbus spausdino Vilniuje.
1920 m. Vilnių okupavus ir netrukus aneksavus Lenkijai, Lietuvos sostinė buvo perkelta į Kauną. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, tų metų spalį Vilnius vėl grįžo Lietuvai, tačiau netrukus kartu su visa Lietuva buvo okupuotas ir aneksuotas Sovietų Sąjungos (Kaunas faktiškąja Lietuvos sostine liko iki 1944 m. vasaros, t.y. iki antrosios sovietinės okupacijos pradžios).
1941 m. vasarą vokiečių kariuomenei užėmus Lietuvą, didžioji dauguma žydų gyventojų tapo nacionalsocialistų vykdytos žydų naikinimo politikos aukomis. Daug jų buvo suvaryti į getą Vilniaus senamiestyje, išvežti į koncentracijos stovyklas ir ten nužudyti. Nuo 1944 iki 1990 m. Vilnius buvo Lietuvos TSR sostine, o nuo 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos sostine, 1991 m. balandžio 17 d. LR AT nutarimu patvirtinti didysis ir mažasis miesto herbai. 1994 m. Vilniaus senamiestis įtauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
[taisyti] Geografija
[taisyti] Kraštinės koordinatės
 |
54° 49' 20‘’ | |
|||||||||
| 25° 01' 40‘’ |
|
25° 28' 50‘’ | |||||||||
| 54° 34' 00‘’ |
[taisyti] Gyventojai
1920-1939 m. Vilnius priklausė Lenkijai ir jame gyveno daugiausiai lenkai ir žydai. Pokariu lietuvių skaičius mieste didėjo ir dabar jie yra vyraujanti grupė: 2001 m. Vilniuje gyveno 542 287 žmonės. Iš jų etniniai lietuviai sudarė 57,8 %, lenkai 18,7 %, rusai 14 %, baltarusiai 4 %, žydai 0,5 %, kiti – 5 %.
[taisyti] Kultūra
[taisyti] Senamiestis
- Pagrindinis straipsnis: Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų.
Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.
[taisyti] Kulto pastatai
Mieste išlikę nemažai (apie 30) įvairių stilių bažnyčių:
- Dievo Apvaizdos, Švč. Jėzaus Širdies parapijos bažnyčia
- Visų Šventųjų bažnyčia;
- Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia;
- Šv. Teresės bažnyčia;
- Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia;
- Šventosios Dvasios bažnyčia
- Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia;
- Šv. Mikalojaus bažnyčia – seniausia Lietuvos bažnyčia (1320), pastatyta vokiečių;
- Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia;
- Gotikinio stiliaus Šv. Onos bažnyčia, pastatyta XIV a.;
- Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia;
- Klasicizmo stiliaus Vilniaus arkikatedra bazilika su gotikos bei renesanso stilių įtaka ir baroko elementais. Pirmą kartą pastatyta XIII a., vėliau keletą kartų atstatyta;
- Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia.
Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – Znamenskojė, Šv. Trejybės, Romanovų cerkvės, Piatnickajos cerkvė, pastatyta 1345 metais, morse stiliumi statyta Žydų sinagoga, evangelikų liuteronų bažnyčia ir kt.
Vilniuje yra net 23 vienuolynai – daugiau nei bet kur kitur Lietuvoje.
[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos
[taisyti] Vilniaus universitetas
Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje.
[taisyti] Bendrojo lavinimo mokyklos
- J. Tallat-Kelpšos konservatorija
- 2 jaunimo mokyklos
- nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla
- 18 gimnazijų
- 62 vidurinės mokyklos
- 32 pagrindinės mokyklos
- 21 pradinė mokykla
- 14 mokyklų-darželių
[taisyti] Administracija
Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Vilniaus savivaldybės administracija.
| Vilnius | |
|---|---|
 |
|
| Valstybė: | Lietuva |
| Apskritis: | Vilniaus apskritis |
| Miestai: | Vilnius Grigiškės |
[taisyti] Seniūnijos
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija.
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Nuotraukos
[taisyti] Religija
 Gedimino prospektas |
 Neries krantinė |
 Vaizdas nuo Tauro kalno |
 Buvę profsąjungų rūmai ant Tauro kalno |
 Šv. Onos bažnyčia |
 Šv.Onos ir Bernardinų bažnyčių kompleksas |
 Vaizdas į Gedimino prospektą |
 Pilies gatvė |
 Vokiečių gatvė |
 Vilniaus arkikatedra |
 Vaizdas į Vilniaus centrą temstant |
 „Europos“ dangoraižis |
