Joninės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Vilniaus rajone žr. Joninės (Vilnius).

Joninių simbolis – paparčiai

Joninės – šventė, švenčiama birželio 24 d., taip pat naktį iš birželio 23 į 24 d., maždaug tuo metu, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis (vasaros saulėgrįža). Šios šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, neretai vadinama daugiskaita (Rasos). Po krikšto ši šventė susieta su šv. Jono Krikštytojo gimimo diena.

[taisyti] Papročiai

Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai liko gajūs. Kai kuriuos jų, negalėdama išginti, Bažnyčia įtraukė į savo apeigas. Išlikę senieji elementai – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, tokie papročiai kaip vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan. (išsamiau žr. Rasos). Sukrikščionintose apeigose vietoj karčių-kupolių žolynais puošiami kryžiai, per pamaldas šventinamos vaistažolės, užuot deginus gyvulines aukas, naudojami gyvulių atvaizdai, statulėlės.

[taisyti] Joninės šiandien

2003 m. Joninės paskelbtos nedarbo diena. Tai, kad įstatyme minimas tik Joninių vardas, sukėlė diskusijų tarp siekiančių atskirti krikščioniškas Jonines ir senąsias vasaros saulėgrįžos šventes. Šiandien pavadinimai Joninės ir Rasos dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau yra teigiančių, kad Joninės – daugiau masių šventė, neretam besisiejanti su triukšmingomis linksmybėmis ar išgertuvėmis, o Rasos – tegu ir neadekvati, bet reikalinga senųjų tradicijų tąsa.

Kadangi Joninės – šv. Jono diena, dabar yra paplitęs paprotys birželio 24-tąją sveikinti Jonus ir Janinas. Jie neretai puošiami vainikais. Rengiamos masinės Joninių šventės, ypač daug žmonių suplūsta į Kernavę, ant Rambyno kalno, į Jonavą, kuri skelbiasi esanti Lietuvos Jonų ir Janinų sostinė. Šiose šventėse susipina Rasų ir Joninių tradicijos – imituojamos apeigos, buriama, tačiau ir sveikinami Jonai.

[taisyti] Šaltiniai

Vasaros saulėgrįžos šventė po valstybinio įteisinimo. Diskusija prie keturkampio stalo Lietuvos liaudies kultūros centre. – „Liaudies kultūra“, 2004 m. Nr. 3.
Pranė Dundulienė, „Lietuvos etnologija“.