Kašalotiniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Physeteridae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kašalotas (Physter catodon) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Kašalotiniai (Physeteridae) – banginių (Cetacea), kurioje vienintelis atstovas – kašalotas (Physter catodon). Tai didžiausias pasaulyje plėšrusis žinduolis, kuris yra 11-20 m ilgio ir iki 20-57 tonų svorio. Galva labai didelė, jos buka, beveik kvadratinė, priekinė dalis pilna skystų riebalų – spermaceto. Šie riebalai padeda išlaikyti plūdrumą ir gali funkcionuoti kaip garsų lęšis. Apatinis žandikaulis lyginant su kaukolės dydžiu labai mažas, jame yra iki 20 cm dydžio dantys. Dėl to būdas kaip jis medžioja grobį nėra iki galo aiškus. Viršutiniame žandikalyje dantų nėra, tik atitinkami įdubimai. Turi tik kairiąją šnervę. Smegenys sveria 9,5 kilogramo ir yra didžiausios visų gyvūnų tarpe. Poligamas. Patinai dvigubai ilgesni ir sunkesni už pateles.
Ieškodamas maisto paneria labai giliai. Po vandeniu gali išbūti beveik 2 valandas. Yra netiesioginių įrodymų, kad paneria į didesnį kaip 3000 m gylį. Ten daugiausiai gaudo galvakojus moliuskus.
Turinys |
[taisyti] Gyvenimo būdas
Kašalotai- žinduoliai, visą laiką gyvenantys vandenyje. Gyvūnai laikosi būriais. Vieną būrį gali sudaryti viengungiai patinai, arba haremas iš vieno patino, keleto patelių ir jauniklių. Kašalotai daugintis plaukia į šiltesnes jūras. Gyvūnų klausa ir regėjimas prastai išsivystę, todėl vandenyje orientuojasi pasikliaudami klausa ir garso lokacija. Kašalotai skleidžia trijų rūšių garsus: trumpai ir dažnai spragsi, šniokščia arba dejuoja. Kai užplaukia ant seklumos kašalotai pradeda garsiai riaumoti. Manoma, kad banginiai į krantą išplaukia sutrikus garso lokacijos sistemai. Dažniausiai jie užplaukia ant smėlėtų seklumų. Taip yra todėl, kad smėlis neatspindi garso. Vasarą kašalotai plaukia į Arkties vandenyną ir prie Antarktidos krantų, nes ten daugiau maisto. Kašalotai gyvena iki 50 metų.
[taisyti] Dauginimasis
Kašalotų dauginimosi pradžia priklauso nuo jų gyvenamosios vietos. Rudenį iš poliarinių rajonų pusiaujo link patraukia ten gyvenantys banginiai. Stambiausi ir stipriausi patinai suburia haremą, kuriame būna 10-15 patelių su jaunikliais. Patinai aršiai kaunai dėl teisės į haremą. Gyvūnai bando sužeisti priešininkądantimis, todėl dažnai juos nusilaužia. Kartais susijungia keli haremai. Tuomet juose gali būti keli patinai. Haremo vadas poruojasi su visomis patelėmis, išskyrus tas, kurios laukiasi arba turi mažų jauniklių. Nėštumas trunka 16-17 mėnesių. Katik gimęs jauniklis sveria apie toną, būna 4-4,5 metrų ilgio. Patelė jauniklį maitina pienu apie pusę metų. Poruotis patelės gali kas trys metai. Lytinės brandos patinai sulaukia 23-25 metų, patelė 15-17 metų. Visuomet gimsta vienas jauniklis.
[taisyti] Maistas
Kašalotai daugiausia maitinasi galvakojais moliuskais, gyvenančiais jūros dugne. Taip pat nesibodi ir žuvų: ešerių, rajų, menkių bei smulkių ryklių. Kartais upuola ruonius arba nuo dugno rankioja vėžius ar omarus. Kašalotai ryja akmenis, kad sutrintų skrandyje esantį maistą. Kašalotai maisto nekramto. Kai kurių patinų tiesiojoje žarnoje randama ambros, kuri naudojama parfumerijoje.
[taisyti] Nauda žmogui
Žmonės medžioja kašalotus nuo pat to laiko, kai ėmė plaukioti jūromis. Iš vieno suaugusio kašaloto gaunama apie 7-10 tonų taukų ir iki 6 tonų spermaceto. Kašalotai buvo negailestingai naikinami nuo 1750 iki 1850m. Per 1963 metus buvo sumedžiota 35 000 šių banginių. Sužeidus vieną kašalotą, instinktyviai prie jo suplaukia visą banginių grupė. Žmonės tuo naudojasi, ir iškart išžudo visą banginių grupę. Šių banginių populiacija visąlaik mažėja. Šiuo metu plaukioja apie 500 000 kašalotų.
