Kailasas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kailasas (sanskritu: कैलाश, Kailāsa) – Himalajų kalnas, pats aukščiausias Kailaso kalnagūbryje Kinijoje. Jis laikomas ilgiausių Azijos upių (Satledžo, Bramaputros) ištakomis ir yra keturių religijų šventa vieta. Kalnas yra prie a Rakšastalio ir Manasarovaro ežerų. Kailasas laikomas induizmo mitologijoje dievų Šyvos ir Kuberos būveine.
[taisyti] Pavadinimas
Kailāśā reiškia „kristalas“ sanskrito kalboje. Tibetietiškas kalno vardas Gangs Rin-po-che reiškia „sniegynų vertinga brangenybė“. Kitas vietinis kalno pavadinimas yra Tisé kalnas. Džainistai kalną vadina Aštapada.
[taisyti] Religinė reikšmė
Induizmas
Induizmo mitologijoje Šyva, blogio ir sielvarto naikintojas, gyvena legendinio kalno Kailāśā viršūnėje. Kailāśā daugelyje induizmo sektų laikomas rojumi, galutiniu sielų tikslu ir pasaulio dvasiniu centru.
Kai kurios tradicijos tvirtina, kad Kailaso kalnas yra Šyvos linga (simbolis panašus į penį), o Manasarovaro ežeras – jo palydovės joni (yoni – gimdos, makšties simbolis fizine ir dvasine reikšme). Pagal puranose rastą apibudinimą, Kailasas yra pasaulio centras, jo keturi veidai padaryti iš kristalo, rubino, aukso ir lapis lazuli. Jis yra pasaulio ramstis apie 420 tūkst. km aukščio, tai pasaulio mandalos centras ir yra šešių kalnynų, simbolizuojančių lotosą centre. Iš Kailaso išteka keturios upės, dalinančios pasaulį į keturias dalis.
Didžiausia ir svarbiausia uoloje iškalta šventykla Eloroje, Maharaštra, pavadinta Kailaso kalno vardu. Daug jos skulptūrų vaizduoja Šyvą ir Parvati istoriją, įskaitant epizodą, kur demonas Ravana bandė papurtyti Kailaso kalną.
Budizmas
Tantriniai budistai tiki, kad Kailaso kalnas yra Budos Demchoko (žinomo ir kaip Demchogas ar Chakrasamvara), simbolizuojančio aukščiausią palaimą, namai. Kalbama, kad Milarepa, tantrinio budizmo čempionas, atvyko į Tibetą mesti iššūkį Naro-Bonchungui, Bon, Tibeto religijos, čempionui. Du burtininkai stojo į magišką kovą, bet nė vienas nepasiekė svaraus pranašumo. Galiausiai jie susitarė, kad pirmasis pasiekęs Kailaso kalno viršūnę bus nugalėtojas. Kai Naro-Bonchungas atsisėdo ant stebuklingo bugno ir pašoko virš šlaito, Milarepos pasekėjai buvo nustebę, matydami mokytoją sėdintį ir medituojantį. Kai Naro-Bonchungas buvo prie pat viršūnės, Milarepa pradėjo judėti ir jį aplenkė jodamas ant saulės spindulių taip laimėdamas varžybas ir atgabendamas budizmą į Tibetą. [Pastaba: Sakoma, kad Padmasambahava atgabeno tantrinį budizmą į Tibetą, o ne Milarepa (garsus Tibeto jogas), taigi istorijoje yra nesusipratimas.]
Džainistai, vadinantys Kailasą Aštapada, tiki, kad jų religijos įkurėjas Rišabadeva pasiekė nirvaną toje vietoje.
Bon tikėjimas
Bon, religija, buvusi Tibete anksčiau už budizmą, teigia, kad visas mistinis regionas ir Devunių istorijų Svastikos kalnas yra mistinios galios vieta.
