Karas ir taika
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karas ir taika – istorinis epinis romanas parašytas Levo Tolstojaus, pirmą kartą buvo išpausdintas 1865-1869 metais. Ši ankstyvojo XIX a. rusų visuomenės studija išsiskiria meistriškai pavaizduotomis realistiškomis detalėmis, psichologinių analizių gausa ir yra laikoma vienu geriausių romanų pasaulyje. „Karas ir taika“ visų pirma pasakoja penkių aristokratų šeimų – ypač Bezukhovų, Bolkonskių ir Rostovų istoriją, karo prieš Napoleoną (1805-1814) laikotarpiu. Tačiau karo temą autorius padarė priklausomą nuo pasakojimo apie šeimos gyvenimo būdą, ir paties Tolstojaus optimistinį tikėjimą amžinu žmogaus teisių gynimu per visą jo egsistenciją. Pavyzdžiui, viena pagrindinių herojų Natasha Rostova pilnatvės gyvenime pasiekia ištekedama ir susilaukdama vaikų.
Romanas taip pat pateikia teoriją, kad daugeliu atvejų laisvas pasirinkimas yra minimalus, o viska apsprendžia negailestingas istorinis determinizmas.
[taisyti] Pagrindiniai veikėjai
Knygoje daugiau kaip 580 veikėjų, pagrindiniai iš jų:
- Pierre Bezukhov
- Natasha Rostova
- Andrei Bolkonski
- Maria Bolkonskaya
- Nikolai Rostov
- Napoleon
- Kutuzov
- Elena Kuragina
- Anatoly Kuragin
