Kurtuvėnų regioninis parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kurtuvėnų regioninis parkas – regioninis parkas Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Parko centras – Kurtuvėnai, čia įsikūrusi parko direkcija. Įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno (plytintį Ventos ir Dubysos upių takoskyroje) kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Teritorija apima dalį Šiaulių ir dalį Kelmės rajonų. Parko plotas 15 090 ha, iš kurių 12 130 ha (80,4%) miškai, 422 ha (2,8%) – vandens telkiniai. Teritorijoje gyvena per 1200 gyventojų.

[taisyti] Gamtos vertybės

Miškais apaugusios kalvų keteros, daugybė tarp jų slūgsančių pelkučių su ežerų akimis ir mažyčiais miško upeliais nulemia didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Parko teritorijoje telkšo 30 nedidelių ežerų, sruvena 20 upokšnių. Kurtuvėnų miestelį supa beveik 100 žuvininkystės tvenkinių. Vertingiausi pelkių kompleksai yra Ilgos ir Šonos upelių slėniuose, Bulėnų ir Bijotės apyežerėse. Didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai paskelbti gamtos paminklu: čia, Ventos-Dubysos senslėnyje „verda“ daugiau kaip 100 įvairaus dydžio „akių“. Pageluvio ežerynas su meteoritinės kilmės Barsukyno ežeru, Raudsparnės, Paraudžių, Girnikų kalvynai, Pustlaukio „velniaduobės“. Vandens paukščius privilioja Kurtuvėnų ir Šilo Pavėžupio žuvininkystės tvenkiniai.

Per parką šiaurės–pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Yra kelios termokarstinės duobės („velniaduobės“), ozai, iš kurių žymiausias Targių ozas, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai.

Parkas – trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja spygliuočių miškai. Miškų masyvas išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus ir nederlingas žemes užsodinus medžiais. Aptikta 981 augalų rūšis. Čia auga Žemaitijos pelkynams būdingi paprastieji burbuliai, tekšės, raktažolės pelenėlės, melsvieji mėlitai, Dzūkijos šiluose sutinkami smiltyniniai gvazdikai, pievinės ir vėjalandės šilagėlės, stačiosios gubojos.

Kurtuvėnų dvaro parko medžiuose gausu šikšnosparnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai, baltieji kiškiai, parkas garsėja elniais.

Parke išskirta 17 draustinių, europinės svarbos (Natura 2000) ir kertinės miško buveinės. Parkas pasižymi kalkingomis žemapelkėmis su labai retomis augalų rūšimis ir jų bendrijomis. Mišrūs miškai išraižyti pelkučių, upelių slėnių ir ežerų guolių. Tarp pakalnių ir kalvų yra apie 50 metrų aukščio skirtumas, todėl nuo kalvų galima apžvelgti didelius banguojančius miškų plotus. Parke auga seniausios Lietuvoje „Penkios Bubių tuopos“.

Gražiausi reginiai matomi užkopus į Bubių, Badauskių, Galvydiškės, Kurtuvėnų, Vainagių piliakalnius, Girnikų kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai Šiaulių, Kurtuvėnų ir Šatrijos kalno link.

[taisyti] Kultūros paveldas

Parke yra 49 nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, iš jų 17 pripažinti kultūros vertybėmis ir vienas kultūros paminklas – Kurtuvėnų piliakalnis. 1495 m. Kurtuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia. Kurtuvėnų bajoro sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 m. buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. Išlikę Bubių, Gėlučių, Mirskiškės, Žadvainių dvarų sodybos, Šilo Pavėžupio dvare gyveno Vladas Putvinskis – tautinio pasipriešinimo carinei priespaudai organizatorius, Šaulių sąjungos kūrėjas ir ideologas.

Tarp Ventos ir Dubysos yra išlikęs įdomus technikos paminklas – 1825-1831 m. kastas perkasas (kanalas). Kiti vertingi technikos paveldo objektai – Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai. Kurtuvėnuose – sena ir įspūdinga bažnyčia (statyta 1792 m.).

Kurtuvėnų apylinkėse yra 6 piliakalniai – Kapos, Bubių, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžpilio, Badauskių piliakalniai, Jusaičių alkakalnis. Kurtuvėnų dvaras priskiriamas prie pirmųjų XV a. Lietuvoje susiformavusių dvarų. Netoli Kurtuvėnų stūkso Girnikų kalnas.

[taisyti] Turizmas ir poilsis

Parko lankytojams skirtos 7 rekreacinės poilsio zonos. Masiniai renginiai vyksta prie Geluvos, Pašvinio, Bijotės ežerų. Šiauliečių mėgiamas Geluvos paplūdimys, Juodlės ežeras. Nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų nutiestas dviračių takas. Dviračius taip pat galima išsinuomoti Kurtuvėnuose ir Bubiuose. Kurtuvėnų jojimo paslaugų centras, įsikūręs grafo Pliaterio arklidėse, organizuoja žirginį turizmą – išvykas žirgais ir bričkomis, poilsio ir mokymo programas. Veikia visus metus. Čia galima atvykti poilsiauti ir su nuosavu žirgu. Jojimo paslaugų centras organizuoja turizmą ne tik žirgais, bet ir dviračiais, pažinties išvykas, jojimo kursus, poilsines programas. Čia galima išsinuomoti dviračius, slides. Yra svečių namai, rengiamos pažintinės ekskursijos – instruktorių lydimos raitųjų grupės keliauja po Kurtuvėnų apylinkes. Galima keliauti karietomis ar derinti įvairias žirginio turizmo formas. Žiemą nuomojamos slidės, turistai vežiojami rogėmis.

Parko lankytojams įrengtos poilsiavietės prie Bijotės, Pašvinio, Geluvos ežerų, Dubysos upės, geros sąlygos žvejybai. Parko direkcijoje įsigijus leidimus galima žvejoti 13-oje ežerų, o UAB „Šventjonis“ – karpius ir komerciniuose tvenkiniuose.

Kurtuvėnų Užgavėnių šventė, turinti senas tradicijas, pripažinta viena gyvybingiausių tradicinių bendruomenės švenčių Lietuvoje. Senas tradicijas turi šv. Jokūbo (paskutinį liepos sekmadienį) ir Nevalnikų (rugsėjį) atlaidai. Parke vyksta Klojimo teatrų festivalis (liepos 25 d.), Ugnies sąšauka ant Girnikų kalno, švenčiamos Velykos, Rasos (Joninių) šventė. Vainagių piliakalnis tarpukariu garsėjo teatro vaidinimais. Taip pat parke švenčiamos Kalėdos – Saulės sugrįžtuvės, vyksta Medžiotojų ir žvejų šventė, Žiemos šventė (vasarį), turizmo sezono atidarymo konkūro varžybos (gegužę), Kurtuvėnų taurės konkūro varžybos (rugsėjį), kiti renginiai.