Leonas Pranulis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Leonas Pranulis (1940 m. birželio 21 d. Šakiuose), vargonininkas, choro dirigentas, kompozitorius.
[taisyti] Biografija
Pas Zapyškio vargonininką J. Bataitį išmokęs vargonuoti, 1954 – 1956 vargonininkavo Paežerėlių parapijoje. Baigęs Kriūkų vidurinės mokyklos devynias klases, 1956 – 1960 choro dirigavimo mokėsi Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. B. Mačikėnas). Mokėsi ir vargonininkavo Zapyškio (Kauno r.) parapijoje (1957 – 1959). 1960 įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją, bet „už palaikymą ryšių su religine nacionalistine aplinka" 1963 iš konservatorijos pašalintas. 1964 – 1968 choro dirigavimo studijas konservatorijoje tęsė neakivaizdiniu būdu (prof. A. Budriūno ir prof. K. Kavecko klasės). Konservatoriją baigė su pagyrimu.
Nuo 1960 Vilniaus grąžtų gamyklos mišriojo choro, vokalinių ansamblių ir kaimo kapelos vadovas. Chore dainavo 50-60 balsingų gamyklos moterų ir vyrų, kurie išmoko daug lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių, kasmet surengdavo po 7-8 viešus koncertus, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, lankėsi Leningrade, Kijeve, Kryme, Užkarpatėje, Lenkijoje ir Čekoslovakijoje.
Nuo 1965 choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, 1990 Lietuvos tautinėje ir 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. Itin plačia koncertine veikla pasižymėjo L. Pranulio vadovaujama liaudiška kapela „Vilnija", surengusi apie 1000 koncertų Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Jugoslavijoje, Suomijoje ir Jakutijoje.
1962 – 1964 chorvedys vadovavo Vilniaus elektromechanikos technikumo moksleivių mišriajam chorui, 1966 – 1967 buvo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Tauras" chormeisteris.
Nuo 1991 Vilniaus Arkikatedros Bazilikos didžiojo mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. Choras kas sekmadienį ir didžiųjų švenčių metu gieda šv. Mišiose (jas transliuoja Lietuvos radijas), dalyvauja įvairiose liturginėse apeigose. Be daugelio giesmių, choras parengė ir stambesnių kūrinių: L. O. Emersono „Koncertines mišias“, W. A. Mozarto „Magnificat“, G. F. Händelio „Aleliuja", J. Naujalio, P. Sližio, L. Abariaus mišias ir kt. 1991 choras giedojo Lenkijoje – Lomžos miesto katedroje popiežiaus Jono Pauliaus II susitikimo proga su vietos lietuviais ir maldininkais, atvykusiais iš Lietuvos. 1992 dalyvavo Vokietijos katalikų dienose – giedojo Karlsruhes ir Speyerio miestų bažnyčiose. Choras dalyvavo 1994 I ir 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventėse Vilniuje, 1996 lankėsi Italijoje ir Vatikane – giedojo Šv. Petro Bazilikos lietuvių koplyčioje.
1996 chorvedys Vilniaus miesto elektrinėje suorganizavo kamerinį vyrų chorą ir moterų vokalinį ansamblį. Vyrus parengė 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.
L. Pranulis dirigavo Vilniaus miesto dainų šventėse, 1993 m. rugsėjo 5 d. dirigavo jungtiniam chorui J. Naujalio mišias „Šv. Leonardo garbei“ popiežiui Jonui Pauliui II laikant šv. Mišias Vilniaus Vingio parke. Dirigentas yra J. Naujalio naujų religinės muzikos kūrinių konkursų organizacinės komisijos narys, Lietuvos chorų sąjungos narys ir Centro valdybos revizijos komisijos pirmininkas. Reiškiasi ir kaip kompozitorius – kuria dainas, giesmes, harmonizuoja lietuvių liaudies dainas. 1991 išleido savo dainų rinktinę „Gegužinė“. Jo giesmė „Viešpatie, globoki Vilnių" 1994 I J. Naujalio religinės muzikos konkurse laimėjo trečiąją vietą. 1983 dirigentas apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
