Lietuvos laisvosios rinkos institutas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) – privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. LLRI jo paties teigimu propaguoja ir iš dalies siekia įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos, savireguliacijos bei ribotos valdžios idėjas, inicijuojant darbus verslo suvaržymų, biurokratijos ir korupcijos mažinimo srityje.
LLRI nėra mokslinių tyrimų institutas, o veikiau idėjų kalvė (Think tank), todėl institutas orientuojasi į praktinių idėjų pasiūlymus bei situacijos vertinimus. Visuomenės švietimas bei informavimas vaidina didelį vaidmenį LLRI kaip idėjų kalvės veikloje.
LLRI laimėjo Templtono laisvės apdovanojimų programos prizą, skiriamą už Institucijos meistriškumą, surengė pirmuosius mokymus viešosios politikos institutams iš Europos, inicijavo Europos dešiniosios pakraipos institutų koalicijos kūrimąsi.
Turinys |
[taisyti] Vadovybė
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento pareigas laikinai eina Remigijus Šimašius.
[taisyti] Veikla
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų projektus ir ekspertizes, teikia siūlymus valdžios institucijoms. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas.
LLRI ne tik iškelia diskutuotinas problemas, tačiau ir dalyvauja rengiant įstatymų tekstus bei siekia, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.
Projekto svetainė pateikia daug pasisakymų įvairiomis ekonomikos temomis, tačiau ten nenurodytas nė vienas LLRI parengtas mokslinis straipsnis, kuris būtų išspausdintas tarptautiniame ekonomikos žurnale. Dauguma straipsnių neturi ir moksliniams darbams būdingo literatūros sąrašo.
[taisyti] Idėjos
- Laisvė yra tvarkos motina, o ne jos dukra.
- Kur nesukuriama laisvoji rinka, ten susikuria juodoji.
[taisyti] Siūlomi šalies problemų sprendimo būdai
- Nuosekliai mažinti mokesčius, supaprastinti jų mokėjimo tvarką.
- Nedidinti minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, neriboti darbo trukmės.
- Nuostatą, jog energetikoje vyrauja natūralios monopolijos, keisti požiūriu, jog galima konkurencija tarp skritingų energetikos sektorių, o valstybinis reguliavimas nereikalingas.
- Privatizuoti transporto sektorių (geležinkelius, oro uostus ir pan).
- Švietimo sistemoje vengti valstybės kišimosi, jį pakeičiant viešuoju valdymu.
- Nereguliuoti gydymo paslaugų kainų, reguliuoti tik kompensavimo lygį (visais atvejais mažiau 100 %) ir kokybės standartus.
- Naikinti žemės rinkos suvaržymus, jos naudojimo paskirties apribojimus.
- Antikapitalistinėmis idėjomis grįsta ekonominė politika veda į visuotinį skurdą, todėl jos būtina vengti.
- Valstybinė parama (pašalpos) teigiamų pasekmių skurdo paplitimui neturi. Skurstantiems vietoj to turi padėti įvairios religinės ir kitos bendruomenės.
[taisyti] Ideologinė kryptis
Lietuvos laisvosios rinkos institutas platina idėjas sumažinti valstybinių institucijų įtaką ekonominiam šalies gyvenimui („valstybė turi nuosekliai pasitraukti iš visų veiklos sričių, kurios jai nebūdingos“, kiek tik įmanoma atsisakyti valstybinio rinkos reguliavimo „rinkos veikimo reguliavimo bei kontrolės panaikinimas leistų geriau panaudoti visus išteklius, taigi sukurti daugiau gėrybių“) bei mažinti valstybinio sektoriaus apimtį.
LLRI nuostatos neretai įrašomos liberaliosios pakraipos partijų programose. Todėl savaime suprantama, kad didžioji dalis jų yra kritikuojamos socialdemokratinės pakraipos partijų atstovų. LLRI propaguojama mokesčių mažinimo programa buvo įgyvendinta Lietuvoje esant tiek socialdemokratinės, tiek konservatorių, tiek ir liberaliosios pakraipos Seime daugumai.
[taisyti] Sudėtis
[taisyti] Tarybos pirmininkė
Elena Leontjeva, buvusi LLRI prezidentė.
[taisyti] Taryba
Kaip patariamasis organas nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. veikia Lietuvos laisvosios rinkos instituto taryba.
[taisyti] Nariai
- Kęstutis Bagdonavičius, „ERGO Lietuva“ valdybos narys;
- Giedrius Dusevičius, „Hansabankas“ valdybos pirmininkas;
- Ramūnas Lenčiauskas, „Linas“ prezidentas;
- Dainius Pupkevičius, „Omnitel“ viceprezidentas.
