Mažuma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mažuma yra demografinÄ— grupÄ— tam tikroje teritorijoje (valstybÄ—je, regione ir t.t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iÅ¡ gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali bÅ«ti kalba, rasÄ—, religija, moralÄ—, socialinis vaidmuo ir dar daug kitokių. DÄ—l visuomenÄ—je paplitusių stereotipų mažumos dažnai kenÄia nuo prievartos ir atskyrimo. Kalbant apie tautines mažumas, dažnai pabrėžiama, kad mažuma turi turÄ—ti savo kaip tautinÄ—s mažumos savimonÄ™.
Dauguma – grupÄ—, kuri yra gausesnÄ— už visas kitas, o atskirais atvejais dauguma gali bÅ«ti laikoma skaiÄiumi mažesnÄ—, bet didesnÄ™ galiÄ… turinti grupÄ—.
[taisyti] Tautinės mažumos
Įprastine prasme kalbant apie „mažumas“ turimos galvoje tautinės ir etninės mažumos, t.y. gyventojų grupės, kurios gyvena tokios valstybės teritorijoje, kurioje daugumą sudaro kitos tautinės grupės nariai, kurių rankose yra ir reali valdžia.
Su tautinÄ—mis mažumomis susijÄ™ daugelis kontroversiÅ¡kų klausimų, ypatingai dÄ—l jų teisių. Kai kas teigia, kad mažumoms nesuteikiama pakankamai teisių, kai kas atvirkÅ¡Äiai tvirtina, kad mažumoms suteikiama per daug iÅ¡skirtinių teisių, kas skatina separatizmÄ…. Ypatingai ginÄytinas yra pozityvios diskriminacijos klausimas – idÄ—ja, kad mažumoms gali bÅ«ti suteikiamos didesnÄ—s privilegijos nei daugumos atstovams (pvz., palankesnÄ—s sÄ…lygos priimant į universitetus ir pan.).
Santykiuose su mažumomis valstybė gali rinktis keletą strategijų:
- valstybė arba dauguma gali rinktis segregaciją. Tai reiškia, kad mažuma fiziškai atskiriama nuo daugumos, daugeliu atvejų mažumos nariai laikomi ir žemesniais. Tuo atveju, kai mažumos nariai neturi pakankamai ryškaus kultūrinio identiteto, kalbama apie marginalizaciją, o ne segregaciją.
- asimiliacija yra kita galima kontakto tarp daugumos ir mažumos iÅ¡dava. Jei ji vyksta plaÄiu mastu, tai priveda prie mažumos, kuri iÅ¡tirpsta daugumoje, iÅ¡nykimo. Nors asimiliacija dažnai teisinama pastangomis suteikti asimiliuojamoms grupÄ—ms lygias teises ir pagerinti jų socialinį statusÄ…, ji dažnai mažumoms sukelia psichologinÄ™ įtampÄ… ir savigarbos praradimÄ…, kai jos yra mokomos, kad jų tradicijos ir kultÅ«ra neturi jokios vertÄ—s ir jos reikia atsisakyti.
- integracija yra treÄias santykių tarp daugumos ir mažumos tipas. Ji reiÅ¡kia dalyvavimÄ… bendrose visuomenÄ—s institucijose kartu iÅ¡laikant grupÄ—s identiÅ¡kumÄ… ir tam tikrus kultÅ«rinius skirtumus. Integracija yra tam tikras kompromisas tarp pirmų dviejų variantų. Integracija galima tik tada, kai tautinÄ— mažuma įtraukta į daugumos visuomenÄ—s socialinÄ—je sferoje ir turi pakankamai ryÅ¡kų tautinį kultÅ«rinį identitetÄ….
Kaip atsaką į valstybės spaudimą, mažumos, pasak Alfredo Hiršmano (Alfred Hirschmann), gali rinktis taip pat tris strategijas:
- „exit“ (pasitraukimas iš visuomenės, emigracija)
- „voice“ (atviras protestas)
- „loyalty“ (pasidavimas valstybės politikai, dažniausiai – asimiliacija)
Tai yra teoriniai modeliai, o empiriniai tyrimai rodo, kad daugeliu atveju daugumos – mažumos santykiai yra tam tikras segregacijos, asimiliacijos ir integracijos rinkinys.
Tautinių mažumų atsiradimas valstybėje susijęs su dviem galimais procesais.
- Pirma, tautinÄ—s mažumos gali bÅ«ti istoriÅ¡kai į didesnÄ™ valstybÄ™ įjungtos anksÄiau savivaldžios ir teritoriÅ¡kai koncentruotos tautinÄ—s grupÄ—s. Tokios mažumos paprastai siekia ir gauna įvairias autonomijos arba savivaldos teises, kurios užtikrina jų iÅ¡likimÄ….
- Antra, tautinės mažumos gali atsirasti imigracijos keliu. Jos yra mažiau integralios ir retai gauna specialias teises iš daugumos vyriausybių.
Kai kuriose Å¡alyse tautinÄ—s mažumos yra teisiÅ¡kai pripažįstamos, t.y. įstatymiÅ¡kai iÅ¡skiriamos tam tikros mažumos, kurios turi didesnes teises nei kitos. Tai dažniausiai pirmos kategorijos tautinÄ—s mažumos, kurioms suteikiama teisÄ— turÄ—ti Å¡vietimÄ… gimtÄ…ja kalba, puoselÄ—ti savo kultÅ«rÄ…, naudotis valstybÄ—s pagalba sprendžiant savo specifines problemas. Antros kategorijos tautinÄ—ms mažumoms sudarytoms iÅ¡ migrantų tokios teisÄ—s suteikiamos žymiai reÄiau. Migrantai dažnai neturi Å¡alies, kurioje gyvena, pilietybÄ—s ir yra kilÄ™ iÅ¡ Å¡alių, kuriose jie patys sudarÄ— daugumÄ….
[taisyti] Tautinės mažumos Lietuvoje
2001 m. balandžio 6 d. Visuotinio gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis Lietuvoje priskaiÄiuojama 115 skirtingų tautybių gyventojų. Didžiausios Lietuvos tautinÄ—s mažumos yra lenkai, rusai, baltarusiai ir ukrainieÄiai.
Rusų tautinė mažuma pagal kilmę gali būti skirstoma į tris pagrindines grupes:
- XVI-XX a. Lietuvoje apsigyvenusių rusų palikuonys;
- Tarpukaryje Lietuvoje apsigyvenę ir jų palikuonys;
- Atsikėlę į Lietuvą po Antrojo pasaulinio karo iš Tarybų Sąjungos ir jų palikuonys.
Lietuvoje tautinių mažumų teises apibrėžė 1991.01.29 priimtas Tautinių mažumų įstatymas. Etninių santykių politiką Lietuvoje formuoja ir įgyvendina prie Lietuvos vyriausybės veikiantis Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Visuomeninis radijas ir televizija transliuoja laidas tautinių mažumų kalbomis, programos rusų, lenkų ir kitomis mažumų kalbomis yra prieinamos per kabelinės televizijos tinklus, spausdinami leidiniai tautinių mažumų kalbomis.
