Magnetinė skvarba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Magnetinė skvarba (magnètinė skvarbà) – fizikinis dydis, apibūdinantis medžiagos magnetines savybes. Santykinė magnetinė skvarba – dydis, nurodantis, kiek kartų magnetinė indukcija medžiagoje yra didesnė nei vakuume. Absoliutinė magnetinė skvarba – dydis, lygus santykinės magnetinės skvarbos ir magnetinės konstantos sandaugai. Vis dėlto fizikoje dažniausiai yra naudojamas terminas magnetinė skvarba turint omeny, kad tai yra santykinė magnetinė skvarba. (Santykinė) magnetinė skvarba žymima raide μ.

SI vienetų sistemoje magnetinės skvarbos dimensija yra H/m, arba N/A². Dydis $μ 0$ yra magnetinė konstanta. Jos vertė $4\pi\times10^{-7} \frac{\mathrm{N}}{\mathrm{A^{2}}}$ ir tai yra vakuumo magnetinė skvarba.

Pagal magnetinės skvarbos dydį, magnetikai yra skirstomi į paramagnetikus (μ>1), feromagnetikus (μ>>1) ir diamagnetikus (μ<1).

Pagal apibrėžimą, medžiagos magnetinė skvarba

$\mu=\frac{\mathbf{B}}{\mathbf{B_{0}}}$

( $\mathbf{B}$ – magnetinės indukcijos vektorius medžiagoje; $\mathbf{B_{0}}$ – magnetinės indukcijos vektorius vakuume)

Taip pat žinoma, kad

$\mathbf{B}=\mathbf{B_{0}}+\mu_{0}\mathbf{J}$

$\mathbf{J} = \frac{\chi}{\mu_{0}}\mathbf{B_{0}}$

( $\mathbf{J}$ – medžiagos įmagnetėjimo vektorius, $χ$ – medžiagos magnetinis jautris)

Įstatę į šias formules gauname

$\mathbf{B}=(1+\chi)\mathbf{B_{0}}$

$μ = 1 + χ$

Medžiagų magnetinė skvarba ir magnetinis jautris
Medžiaga	Magnetinis jautris	Magnetinė skvarba
Permalojus	8000 ^[1]	10,000 µN/A²	prie 0.002 T
Plienas	700 ^[1]	875 µN/A²	prie 0.002 T
Nikelis	100 ^[1]	125 µN/A²	prie 0.002 T
Platina	2.65 × 10⁻⁴	1.2569701 µN/A²
Aliuminis	2.22 × 10⁻⁵ ^[2]	1.2566650 µN/A²
Vandenilis	8 × 10⁻⁹ arba 2.2 × 10⁻⁹ ^[2]	1.2566371 µN/A²
Vakuumas	0	1.2566371 µN/A²
Varis	−6.4 × 10⁻⁶ arba −9.2 × 10⁻⁶ ^[2]	1.2566290 µN/A²
Vanduo	−8.0 × 10⁻⁶	1.2566270 µN/A²