Makedonų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Makedonų kalba (македонски јазик) – pietų slavų kalba. Kalbama daugiausia Makedonijoje bei tautinių mažumų Albanijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje. Artimiausia jai bulgarų kalba. Makedonų rašytinė kalba su serbiško tipo kirilicos rašmenimis sukurta 1945 m.

Makedonų kalba yra gimtoji apie 2 mln. žmonių.

Slavų makedonų kalbos ypatybės:

• trys postpozicinės žymimojo artikelio formos (куќава, куќата, куќана šis/tas/anas namas);
• daiktavardžiai turi tik vardininko ir šauksmininko formas, įvardžiai vardininko, naudininko ir galininko;
• būsimasis laikas sudaromas vartojant dalelytę ќе (pvz., ќе одам ateisiu);
• nėra dalyvių, išskyrus būtojo laiko neveikiamąsias formas, vartojamas būtajam laikui sudaryti (atributiškai jos nevartojamos), reikia vartoti sudėtinių formų (pvz., градот што го видам (mano) matomas miestas, plg. bulg. видимът град; тој кој е дојден човек atėjęs žmogus, plg. bulg. дошъл човек);
• būtojo laiko forma su pagalbiniu veiksmažodžiu има turėti (pvz., ги немам видено aš nesu jų matęs) ir е būti (овде е биден град čia buvo miestas).

Graikijos Makedonijoje ir Albanijoje kalbamos tarmės nemažai skiriasi nuo literatūrinės kalbos. Jose daug turkiškos ir graikiškos kilmės žodžių, kai kurios raidės ištariamos skirtingai, be to yra morfologinių skirtumų. Pavyzdžiui, nekirčiuotas balsis o dažnai ištariamas a (kaip rusų kalboje), ќ tampa k ar kj, daugiskaitos galūnė ovi tampa oj (pvz., gradoj miestai). Prieš veiksmažodžius vartojami įvardžiai go/ga ir mu nederinami su papildiniu. Kai kuriuose regionuose nėra įvardžių daugiskaitos naudininko ir galininko formų, vietoj jų vartojamos analitinės frazės (pvz., na nas vietoj nam). Graikijos makedonai (gyventojų: 3 000–6 000) savo kalbą vadina graikišku žodžiu entopia (ентопија, t.y. „vietinė tarmė“). Rašant dažnai vartojama graikų abėcėlė.