Bulgarų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Bulgarų kalba (Български)
Kalbama	Bulgarijoje, Ukrainoje, Moldovoje, vietomis Serbijoje, Rumunijoje ir kt.
Kalbančiųjų	12 mln.
Vieta pasaulyje	į šimtuką nepatenka
Kilmė	Indoeuropiečių  Slavų   Pietų slavų
Valstybinė kalba
Valstybinė kalba	Bulgarijoje
Kalbos kodai
ISO 639-1:	bg
ISO 639-2:	bul
SIL:	BUL

Bulgarų kalba (български език) – indoeuropiečių kalbų šeimos slavų grupės pietų slavų pogrupio kalba.

Bulgarijos valstybinė kalba. Bulgarų kalba taip pat kalbama Albanijoje, Argentinoje, Graikijoje, Izraelyje, Kanadoje, Moldovoje, Rumunijoje, JAV, Serbijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Rusijoje. Pasaulyje bulgarų kalba kalba virš 9 milijonų žmonių.

Priešingai nei kitose slavų kalbose, bulgarų kalboje beveik dingo linksniai, bet naudojami žymimasis, nežymimasis ir „nulinis“ artikeliai.

Bulgarų kalba artima bažnytinei slavų kalbai ir iki šiol turi daugelį žodžių, kurie rytų slavų kalbose laikomi archajiškais. Dėl istorinių aplinkybių bulgarų kalboje yra daug tiurkiškos kilmės žodžių.

Turinys 1 Abėcėlė 2 Istorija 3 Fonetika 4 Sintaksė 5 Nuorodos

[taisyti] Abėcėlė

Bulgarų kalbos abėcėlę sudaro 30 raidžių:

Аа Бб Вв Гг Дд Ее Жж Зз Ии Йй Кк Лл Мм Нн Оо Пп Рр Сс Тт Уу Фф Хх Цц Чч Шш Щщ Ъъ Ьь Юю Яя

Lyginant su rusų kalbos abėcėle, bulgarų kalboje nėra raidžių Ы, Э ir Ё.

[taisyti] Istorija

Bulgarų kalba VIII amžiuje tapo pirmąja rašytine slavų kalba. Raštui buvo naudojama glagolica. Vėliau glagolica buvo pakeista kirilica.

[taisyti] Fonetika

[taisyti] Sintaksė

[taisyti] Nuorodos

• Bulgarijos mokslų akademijos Bulgarų kalbos institutas (bulgarų kalba)